Sklypas dėl laivyno bazės

Iki šiol Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomas 0,1527 hektaro valstybinės žemės sklypas Marių gatvėje bus perduodamas Uosto direkcijai.

Sklypas bus naudojamas uosto teritorijai keliamiems režimo reikalavimams užtikrinti, susisiekimui su planuojama statyti laivyno baze užtikrinti.

Po šio nutarimo priėmimo, kuris numatytas iki balandžio 30 d., Uosto direkcija Klaipėdoje iš viso naudotų 557,2076 ha žemės sklypą.

Nuolat vyko pokyčiai

Vos tik įkūrus Uosto direkciją 1993 m. lapkričio 3 d. susisiekimo ministro įsakymu  Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui iš viso buvo skirtas 1005 ha žemės plotas. Iš jų akvatorija sudarė 586 ha, žemės dalis - 419 ha, rezervinė teritorija - 77,2 ha.

Po šio istorinio buvusio pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo susisiekimo ministro Jono Biržiškio įsakymo, uosto teritoriniai pokyčiai, sprendžiant pagal priimtus Vyriausybės nutarimus, vyko net 29 kartus.

Didžiausias valdomas plotas

Šiuo metu Uosto teritorija yra pati didžiausia kada nors buvusi.

Sausio 1 d. duomenimis uostui iš viso priklausė 32191,0305 ha teritorija. Iš jų 31733,9756 hektarų sudarė uosto akvatorija. Didžiausią jos dalį - net 30849 hektarų sudarė uosto išorinis reidas jūroje. Uosto vidinės akvatorijos dalies siekė 884,9756 ha.

Uosto žemės teritorijos dydis siekė 557,0549 ha. Iš jų 3,8024 ha valdė Lietuvos kariuomenė.

Papildomai uostui buvo skirta 353,0203 hektarų rezervinės teritorijos dalis. Iš jų net  336,5 hektarų teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų vietovės Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Prie „Klaipėdos naftos“ buvo 9,1203 ha šios bendrovės plėtros teritorija. Prie šiaurinio molo buvo 2,5 ha, o tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių 4,9 ha uosto rezervinė teritorija.