Kaimynų pagalbos šauksmas

Prieš pustrečios savaitės, kai Klaipėdą siaubė stichinė liūtis, kiemuose ir gatvėse skendo automobiliai, Debreceno gatvės daugiabutyje aštuntame aukšte gyvenanti klaipėdietė Sonata (vardas pakeistas – A.D.) su siaubu stebėjo, kaip virtuvėje pro lubas, per šviestuvo angą, iš viršutinio aukšto plūsta rusvas vanduo.

"Per valandą pribėgo kibiras bjauraus skysčio. Ir nenuostabu – viršuje butas pilnas šiukšlių. Langai išdaužyti, pro juos lyja, sninga ir panašiai, gal ir pro stogą bėga, nežinau, bet kuriuo atveju, kenčiame mes, kaimynai. Viršuje gyvenęs žmogus prieš daugiau nei tris mėnesius mirė, jo bute visokių atliekų buvo pilna dar jam gyvam esant. Juk bus dar ne vienas toks lietus, kaip mums reikės toliau gyventi?" – klausė moteris, tvirtindama, kad nebežino, ko prašyti, kad būtų sutvarkytas mirusio vienišo žmogaus butas.

Klaipėdietė tvirtino, kad ne kartą dėl to kreipėsi į savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrių, kur jai buvo pasakyta, jog sanitarijos reikalus tvarko Viešosios tvarkos skyrius.

Susisiekus su pastarojo specialistais, paaiškėjo, kad ir jie nieko padaryti negali. Esą namo sandarumą ir švarą prižiūri daugiabučio administratorius.

Šio atstovai kol kas į jokius klausimus neatsakinėja, tad žemiau gyvenantys kaimynai gali tik melstis, kad kuo mažiau lytų.

Atskirtis: jau buvo rašyta apie vienišą senyvą klaipėdietį, kuris Debreceno gatvės devynaukštyje turėjo savo dviejų kambarių butą, bet ten negyveno, o nakvodavo laiptinėje, nes jo būstas buvo užverstas atliekomis, kurias jis pats ten ir sunešė. (Skaitytojos nuotr.)

Tikėjosi paveldėti butą?

Dienraštis jau rašė apie vienišą senyvą klaipėdietį ("Vyrui bute – per ankšta", 2021 03 17, "Klaipėda), kuris Debreceno gatvės devynaukštyje turėjo dviejų kambarių butą, bet juo nesinaudojo, nes būstas buvo užverstas šiukšlėmis, kurias jis pats ten ir sunešė.

Vyras kasnakt pasiklodavo sau guolį laiptinėje. Su kaimynais dėl tokio savo gyvenimo būdo žmogus į kalbas nesileido. Vėliau išaiškėjo, kodėl.

Pasirodo, prieš kelerius metus vyras buvo patyręs insultą, po kurio ir pakito jo elgesys bei mąstymas.

Kaimynai kentėjo dėl tokio jo gyvenimo būdo, bandė padėti, kreipėsi ne į vieną instanciją, tačiau reikalai pajudėjo tik po dienraščio publikacijos šių metų kovo mėnesį.

Tada Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojos vyrą nugabeno į Slaugos ligoninę, iš kur netrukus, suprastėjus sveikatos būklei, jis buvo perkeltas į kitą gydymo įstaigą.

Dienraščio žiniomis, žmogų ten ištiko dar vienas insultas, ir jis mirė.

Kas pasirūpino laidotuvėmis?

Vyras mirė balandžio 27-ąją. Jo laidotuvės įvyko Lėbartų kapinėse kitą dieną.

Jas organizavo laidojimo paslaugų bendrovė, o laidotuves inicijavo, kaip paaiškėjo, neįvardijamas fizinis asmuo, dienraščio duomenimis, kažkokia moteris.

Kas ji yra mirusiajam, niekas nežino, nes velionis tikrai neturėjo jokių artimų giminaičių.

Vyras buvo palaidotas naujame, ne šeimos kape. Tokiu atveju nereikia įrodinėti giminystės.

Be to, laidotuvės surengtos ne valstybės, bet privačiomis lėšomis.

Tikėtina, kad tas kažkas, pasirūpinęs laidotuvėmis, turėjo labai aiškų motyvą – perimti velionio nekilnojamąjį turtą.

Pasirodė paslaptingas pirkėjas

Paradoksalu, bet už šį butą kiekvieną mėnesį, kol vyras buvo gyvas, buvo tvarkingai sumokami mokesčiai, skolų iki balandžio 27 d. nebuvo.

Tai gyventojams ne kartą patvirtino namo administratorius. Kas apmokėdavo sąskaitas, – pats senjoras ar tretieji asmenys, – liko neaišku.

Mokesčiai buvo mokami ir tada, kai šeimininkas atsigulė į ligoninę.

Gyventojams kilo įtarimų: galbūt senolis su kažkuo buvo sudaręs rentos sutartį ir tas kažkas galbūt pasižadėjo jį prižiūrėti iki mirties, kad paskui galėtų paveldėti jo nuosavybę, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė ir žmogaus į jo butą neįleido?

Galbūt tas asmuo ar asmenys ir įstatė šarvuotąsias duris. Nežinia, ar teisėtas buto savininkas turėjo raktą.

Tačiau tai – tik hipotezės, kurių taip ir neišsiaiškino atsakingos institucijos.

Vis dėlto, klaipėdiečiui mirus, mokesčių mokėjimas už butą staiga liovėsi ir dabar, nuo balandžio, susikaupė šiokia tokia skola.

Be to, praėjus maždaug trims mėnesiams po klaipėdiečio mirties, pasirodė kažkoks pirkėjas, kuris norėjo apžiūrėti mirusio senolio butą, bet negalėjo ten patekti.

Kas turi raktus ir turėjo jį ten įleisti, taip ir neaišku.

Tai labai nustebino kaimynus, jiems kilo klausimų, iš kur pirkėjas sužinojo, kad būstas yra parduodamas, ir kas jį parduoda.

Atvykėlis išsisuko nuo tiesaus atsakymo ir daugiau nebepasirodė.

Turtas atiteks valstybei?

Nuo vienišo klaipėdiečio mirties praėjo jau pusketvirto mėnesio.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigė, jog įstatymas numato, kad priimti mirusio asmens palikimą įpėdiniai privalo per tris mėnesius.

Jei per įstatymu numatytą laiką – tris mėnesius – neatsiranda įpėdinių, suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, namų bendrija, galėtų kreiptis į Turto banką ir informuoti apie savininko neturintį butą.

Kai įpėdinių nėra, turtą galiausiai paveldi valstybė. Anot Notarų rūmų prezidento, paveldėjimas yra procesas, reikalaujantis įpėdinio aktyvumo.

Bet esą nėra konkretaus mechanizmo, kaip valstybinės institucijos gauna informaciją apie turtą, kurio nėra kam paveldėti.

Dažniausiai pirmieji apie tai sužino kreditoriai – bankai, komunalinių paslaugų įmonės ir panašiai, kai pradeda kauptis mirusiojo skolos.

"Tokiais atvejais kreditoriai kreipiasi į notarą, siekdami sužinoti, kas paveldėjo mirusiojo turtą ir įsipareigojimus, o jei įpėdinių nėra, informuojamos valstybinės institucijos – Turto bankas, Mokesčių inspekcija ir kt. Neretai tokie procesai užsitęsia kelis arba keliolika mėnesių. Jūsų minimoje situacijoje, jei per įstatymu numatytą laiką – tris mėnesius – neatsiranda įpėdinių, suinteresuoti asmenys, pavyzdžiui, namų bendrija, galėtų kreiptis į Turto banką ir informuoti apie savininko neturintį butą", – paaiškino M.Stračkaitis.

Marius Stračkaitis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išsikuops naujasis savininkas?

Mirusiajam Debreceno gatvėje priklausė dviejų kambarių butas, kuriame vyras negyveno, nes buvo užvertęs šiukšlėmis.

Dėl antisanitarinių sąlygų labai kentėjo kaimynai.

Dabar jiems aktualu, kas ir kada pagaliau būstą sutvarkys, kai šeimininkas mirė.

Buto klausimas ir iki tol buvo viena didžiausių mįslių aplinkiniams.

Šį butą velionis įsigijo besidarbuodamas vienoje kelius taisančioje Klaipėdos įmonėje.

Atsiradus rimtų sveikatos problemų, jis pamažu į savo namus ėmė tempti visokias atliekas.

Vietoj durų užrakto buvo tik virvelė. Kai bute ėmė rinktis valkatos, kaimynai sukėlė triukšmą dėl gaisro grėsmės, tada nežinia kas ir kada įstatė šarvuotąsias duris.

Nuo to laiko tikrasis būsto savininkas bute nebenakvojo, jis glausdavosi laiptinėje, o jo namuose puvo šiukšlės ir veisėsi parazitai.

Nors prašymas buvo pateiktas, iki senolio mirties, tai yra beveik per pusantro mėnesio, taip ir nebuvo gautas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu, kad Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojai galėtų imtis tvarkyti šio žmogaus butą, į kurį jį planuota parvežti baigus gydymą.

"Iki išvykimo į ligoninę butas nebuvo sutvarkytas, nes asmuo nedavė sutikimo. Generalinį buto tvarkymą buvo planuojama atlikti žmogui grįžus iš ligoninės ir tik jam sutikus. Arba kai dėl jo veiksnumo būtų priimtas atitinkamas sprendimas", – žurnalistus informavo Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Deja, šis sprendimas dėl neveiksnumo priimtas tik praėjus daugiau nei mėnesiui po klaipėdiečio mirties.

Tikėtina, kad, mirusiojo butą perėmus valstybei, Turto bankas parduos jį per aukcioną.

Tad velionio šiukšlyną veikiausiai iškuops tik naujasis savininkas. Tačiau kada tai nutiks, prognozuoti niekas neapsiima.