Priekrantėje – tinklų virtinė

Poilsiautojai nufilmavo antradienio nuotykius jūroje ir paskelbė vaizdo įrašą internete. Vaizdo medžiagoje matyti, kad tuo metu ties Monciškėmis buvo daug žmonių, laiką leidžiančių paplūdimyje.

"Perspėju visus, neikite maudytis į jūrą. Suįžūlėję žvejai išilgai jūros kranto pristatė tinklų. Vandens gylis čia nesiekia bambos, o įsipainioję į tinklą galite atrodyti štai taip ir nebeišplaukti", – perspėjo tinklus užfiksavęs internautas.

Paaiškėjo, jog tai ne pirmas kartas, kai gyventojai užfiksuoja itin arti jūros kranto ribos paliktus žvejų tinklus.

Visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos "Lašišos dienoraštis" nariai, kurių socialinio tinklo paskyroje ir buvo pasidalinta šiuo vaizdu, dienraščiui liudijo, jog itin dažnai lietuvių pamėgtame pajūryje mato tokius vaizdus.

Nuo molo plaukėme net 6 kilometrus ir neradome nė menkiausio tarpelio.

"Visame pajūryje vien tinklai, tinklai ir tinklai. Nors šiuo metu prie mūsų krantų priartėjo neršti vėjažuvės, otai, bet jie to ramiai padaryti negali, nes nuo pat marių uosto vartų palei visą krantą driekiasi ištisa tinklų juosta. Nuo molo plaukėme net 6 kilometrus ir neradome nė menkiausio tarpelio", – pasakojo asociacijos nariai.

Žvejai mėgėjai pateikė Seimui siūlymus, kurie apribotų versline žvejyba užsiimančių žvejų apetitą.

"Siūlėme drausti šią žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Draudimas negaliotų tik specializuotajai stintų, strimelių ir grundalų žvejybai. Nes tokiu atstumu gaudomos tik neršti atplaukusios ir mažos lašišinės žuvys", – akcentavo žvejai.

Žvejų laisvės neriboja

Apie poilsiautojo pranešimą informavus Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrių, žurnalistai išgirdo patikinimą, jog nevertėtų vadovautis nežinia kokio piliečio pastebėjimais.

"Nėra teisiškai reglamentuota, kokiu atstumu statyti žvejybos įrankius nuo kranto. Mes kalbamės su žvejais, kad jie laikytųsi protingumo kriterijų ir tvarkingai statytų tinklus, bet teisiškai tai nėra reglamentuota. Niekur neparašyta, kaip arti kranto jie gali juos palikti", – aiškino šio skyriaus darbuotojas Viktoras Platonovas.

Esą žvejų prašoma bent rytais išsitraukti savo tinklus, kad į juos nepatektų poilsiautojai.

"Tai yra diskutuotinas klausimas, jį keliame ir departamente. Bet kol kas mes galime juos tik įspėti", – aiškino V.Platonovas.

Įtaria brakonieriaujant

Pasiteiravus, kaip vertinti faktą, jog žvejai savo tinklų nesugeba net pažymėti, kad poilsiautojai į juos nepatektų, V.Platonovas atsakė klausimu į klausimą.

"O poilsiautojas turi supratimą, kaip tie tinklai turi būti pažymėti? Ten nebus keturių metrų iškabos, jog jūroje yra Petro ar Antano žvejybos įrankiai", – rėžė V.Platonovas.

Nusistebėjus, tad kokiu būdu poilsiautojams įžiūrėti tinklų juostą, jei ji net nėra pažymėta vėliavėlėmis ar gairėmis, V.Platonovas liepė ieškoti valties numerio, kurį žvejai užrašo ant plūduro.

"Žmonės rodo pilietiškumą, nors nelabai išmano. Žvejai ant tinklo gairės užrašo valties numerį. Kartais pakabinama lentelė, tada galime orientuotis, kokia įmonė pastatė. Be abejo, nenormalu, jei nežymėta. Bet pirma reikėtų patikrinti. Skambučių mes sulaukiame ne vieno ir ne dviejų", – kalbėjo Žvejybos kontrolės skyriaus specialistas.

Vis tik paaiškėjo, jog pietuose ir rytuose, tinklų galuose žvejai privalo palikti vėliavėles ar gaires.

Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus pareigūnai vakar vis dėlto susiruošė į Monciškes tikrinti poilsiautojų aptiktų tinklų.

Paaiškėjo, jog tinklas nebuvo paženklintas, tad galima įtarti, jog buvo brakonieriauta.

"Jei nepavyks nustatyti savininko, atiduosime sunaikinti", – tikino V.Platonovas.