Naujasis saugomų teritorijų pertvarkos modelis jau buvo teiktas svarstymui tris kartus – prie aplinkos ministrų Valentino Mazuronio, Kęstučio Trečioko ir Kęstučio Mažeikos. Ir šalies politikų jis visais atvejais buvo atmestas.

Dabar vėl sumanyta pertvarkyti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą ir siūloma formuoti keturias regioninių parkų bei rezervatų direkcijas pagal etnografinius regionus, užtikrinant kiekvienos jų identitetą.

Aplinkos ministerija tinklo pertvarkos projektą jau pristatė saugomų teritorijų darbuotojams.

Po reformos keturi veikiantys nacionaliniai parkai esą išlaikytų dabartinį juridinį statusą.

"Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniai parkai yra neginčijamas gamtinių vertybių saugojimo etalonas. Šalia šio didžiojo ketvertuko struktūriškai siūlome formuoti kitą didįjį ketvertą – regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, pirmiausia siekdami pagrindinio tikslo – saugomų teritorijų plotą padidinti iki penktadalio šalies teritorijos", – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Naujajame modelyje Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija apimtų 8 regioninių parkų, Dzūkijos-Suvalkijos – taip pat 8 regioninių parkų ir 1 rezervato, Žemaitijos – 7 regioninių parkų ir 1 rezervato, Mažosios Lietuvos direkcija – 4 regioninių parkų ir 1 rezervato direkcijas.

Teigiama, kad numatomi struktūros pokyčiai "leis užtikrinti efektyvesnę saugomų teritorijų veiklą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, įgyvendinti žaliojo kurso uždavinius. Pakeista struktūra leis sustiprinti prevencinės priežiūros funkcijas, geriau užtikrinti darbuotojų interesus".

Dėl pertvarkos dar turės apsispręsti Vyriausybė, kaip planuojama, kitų metų sausį.

Vis dėlto reformą gana skeptiškai vertina regioninių parkų atstovai.

Esą sumažinus darbuotojų, nebebus galima efektyviai vykdyti veiklos, be to, vien Klaipėdoje tektų uždaryti turistų pamėgtą Giruliuose veikiančią "Memel Nord" tvirtovės ekspoziciją, nes ten nebeliktų darbuotojo.