Naujokui – išbandymai

Naktinio patrulio darbo iki soties prisižiūrėjęs G.Dužinas tikino, kad nė akimirkos nedvejoja paklaustas, ar pasirinko tinkamą profesiją.

"Aš visko mačiau per gyvenimą – kraujo, muštynių, grasinimų, praėjau banditizmo ir reketo laikus, o dabar jau kiekvieną "žulikėlį" pažįstu iš veido. Tačiau šį darbą ir toliau dirbsiu. Tuo net neabejoju. Reikia būti šiek tiek peštuku, bet patriotu, reikia turėti savyje kažką tokio, kaip žmonės sako, iš prigimties, kad tris dešimtmečius išdirbtum gatvėje. Reikia tvirto stuburo, bet kartu ir kantrybės. Kitas jau viską metęs būtų", – Policijos dienos išvakarėse savo istoriją dienraščiui pasakojo G.Dužinas.

Man priekaištavo, kad esu per daug principingas, esą galėjau kai kur akis užmerkti.

Vyras tarnybą policijoje pradėjo 1991 m. birželio 28 d., o jau rugpjūtį, prasidėjus pučui Rusijoje, jaunas policininkas kartu su kolega buvo pasiųstas saugoti Klaipėdos miesto tarybos.

"Pirmą dieną susirinko ne tik policininkai, pasieniečiai, savanoriai, daug buvo mūsų, saugančių savivaldybės pastatą. Bet trečią parą kažkaip pajėgos ėmė tirpti. Sargyboje likome mes su jaunu kolega ir savivaldybės sargas, nes jam buvo patikėti pastato raktai. Mums buvo įsakyta saugoti ne tik save, bet ir ginklus, kurių tuo metu daug neturėjome. Apsižvalgėme, kaip teks trauktis, jei bėda ištiks. Buvome nusprendę blogiausiu atveju iššokti iš antrojo pastato aukšto. Tokį štai krikštą gavome kartu su kolega, labai jauni juk buvome", – apie pirmus tarnybos policijoje mėnesius kalbėjo G.Dužinas.

Gintautas Dužinas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reikėjo vairavimo stažo

28 metais už kolegą G.Dužiną jaunesnė L.Gedminaitė, kuriai šiuo metu 23-eji, prieš pradėdama tarnybą išmėgino sporto prekių pardavėjos darbą, prekiavo kebabais ir dirbo degalinėje.

Aš turiu spinduliuką širdyje – norėjau būti ten, kur kažkam reikia pagalbos.

"Bet jaučiau, kad visa tai – ne man. Man kažko trūko. Tai, kad aš būsiu policijos pareigūnė, žinojau nuo septynerių metų. Aš turiu spinduliuką širdyje – norėjau būti ten, kur kažkam reikia pagalbos", – atviravo mergina.

Bet L.Gedminaitei taip paprastai Policijos mokyklos durys neatsivėrė.

"Paaiškėjo, kad neturiu reikiamo vairavimo stažo. Negali pareigūnas tarnybiniu automobiliu, ant kurio užklijuotas žalias lapas, vaikytis po miestą nusikaltėlius. Devynis mėnesius laukiau, kol įgysiu stažą", – pasakojo mergina.

Lijana Gedminaitė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Naktimis tramdo chuliganus

L.Gedminaitė tarnybą pradėjo prieš trejetą metų. Tačiau merginos žinios, reakcija netikėtose situacijose stebina kolegas.

Naktinėse uostamiesčio gatvėse ši mergina be vargo ant grindinio paguldo bėglį, suvaldo konfliktinę situaciją, o kartais vien balsu išskirsto peštukus į priešingas puses.

23 metų patrulė jau kelis kartus pateko į TV3 televizijos kanalu transliuojamos laidos "Farai" siužetus.

Viename jų, kai patruliams teko vykti pagal iškvietimą prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, L.Gedminaitė per raciją išgirdo, kad įtariamasis sprunka tarpuvartėmis.

Kasdienybė: L.Gedminaitei tarnybos metu tenka tramdyti neblaivių vyrų konfliktus ir gaudyti pažeidėjus. (Laidos "Farai" stop kadras)

"Kolega vairavo automobilį, vadinasi, jis užtruks kelias sekundes, kol iššoks iš jo. Aš sėdėjau keleivio pusėje, tai ir nėriau pirmoji. Pasigavau ir paguldžiau ant žemės", – laidos siužetą pasakojo pareigūnė.

Neįtikėtina, bet mergina sprunkantį vaikiną pavijo greičiau nei stiprūs jauni kolegos vyrai. Jie prišoko padėti uždėti antrankius, kai L.Gedminaitė jau tvirtai spaudė bėglio rankas už nugaros.

"Va, dėl tokių savybių, panašu, iš jos kažkas išaugs", – tėviškai šypsodamasis apie jaunąją kolegę kalbėjo G.Dužinas.

Patruliai tapo tyrėjais

Dar visai neseniai abu pareigūnus paprastai būtų buvę galima vadinti patruliais, dabar gi jie – Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai.

"Visą gyvenimą buvome patruliai, o dabar – tyrėjai. Viskas keičiasi. Kažkada kompiuteriu reikėjo išmokti dirbti, ir tai jau kai kuriems buvo iššūkis. O dabar tyrėjas ne tik reaguoja į iškvietimą, surenka duomenis, įkalčius, atlieka visą tyrėjo darbą. Anksčiau, radęs lavoną ar atvykęs į smurtinio nusikaltimo vietą, kviesdavai tyrėjus, ir viskas. Dabar policija tobulėja, patys išmokome kitaip dirbti", – pastebėjo tyrėjas.

Detalės: L.Gedminaitė pripažįsta, kad darbo metu patirto streso taip lengvai nepavyksta atsikratyti. (Laidos "Farai" stop kadras)

G.Dužinas ramiai užsimena apie matytus mirčių atvejus ir išgelbėtas gyvybes, o jaunoji jo kolegė pripažįsta, kad prie tokių patirčių taip lengvai nepriprantama.

"Žinoma, ir policijos pareigūnai yra žmonės. Jie taip pat išgyvena dėl to, su kuo susiduria darbo metu. Tuo metu, kai atlieki pareigą, negali rodyti jokių emocijų, bet dienos nuovargį mes juk visi parsinešame į namus", – kalbėjo L.Gedminaitė.

Name – kruvinas įvykis

Jauna pareigūnė prisiminė itin sukrečiantį nutikimą, kai jai kartu su kitu jaunu pareigūnu teko vykti į kraupaus įvykio vietą.

"Buvo pranešta, kad tai aukščiausio lygio iškvietimas, vadinasi, kilo grėsmė gyvybei arba sveikatai. Mes su kolega padidinome greitį, bet staiga per raciją išgirdome, kad dar labiau paskubėtume, nes jau esą kažkas kažkam nupjovė pirštus. Mes susižvalgėme, ir viskas viduje apmirė. Galvoje sukosi klausimai – kas pjauna? Ką ir kuo pjauna? Kur visa tai vyksta?" – įvykio, kuris taip ir nepateko į policijos paros įvykių suvestines, peripetijas pasakojo L.Gedminaitė.

Mergina prisiminė, kad įsukus į nuosavo namo kiemą automobilio žibintai apšvietė stovinčią moterį ir mažametį vaiką.

Aistra: L.Gedminaitė (dešinėje) negali be futbolo. Ji yra vienintelė mergina uostamiesčio policijos pareigūnų futbolo komandoje. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Jie abu buvo kruvini. Moteris kvietė, šaukė, kad paskubėtume. Supratau, kad geruoju gali nesibaigti. Nežinau kodėl, bet be jokio savisaugos jausmo puoliau į namo vidų, nors taip nepatariama daryti, jei yra visiškai neaiški situacija. Pats pareigūnas rizikuoja gyvybe", – prisiminė L.Gedminaitė.

Pareigūnė virtuvėje išvydo ant kelių klūpantį stambaus sudėjimo vyrą.

"Jis rankoje laikė kardą. Visi namai buvo kruvini. Šalia jo stovėjo nedidelis berniukas ir savo rankytę buvo uždėjęs ant tėvo rankos", – pasakojo mergina.

L.Gedminaitė tik spėjo nublokšti vaiką į šoną.

"Mes nieko nesakėme, nešaukėme "mesk peilį, policija". Vaikas juk buvo šalia. Yra momentų, kai nieko geriau nesakyti, nes gali dar labiau išprovokuoti. Po akimirkos jau buvome surakinę jį antrankiais. Tą momentą labai gerai atsimenu, nes, vadinasi, suspėjome atvažiuoti tada, kai mūsų reikėjo čia ir dabar. Būtume pavėlavę dvi minutes, gal dar kraupesnis vaizdas mūsų būtų laukęs", – pasakojo L.Gedminaitė.

Netrukus į kiemą suvažiavo kiti patruliai, atskubėjo medikai. Paaiškėjo, kad moteris mėgino sulaikyti vyrą ir griebė už kardo ašmenų, taip ir susižalojo pirštus.

"Reikėjo apeiti namus, patikrinti situaciją. Antrame aukšte buvo trys mažamečiai vaikai. Aš niekada nepamiršiu jauniausiojo iš jų žvilgsnio. Tokių mažo vaiko akių neįmanoma užmiršti. Jis patyrė net suaugusiam sunkiai pakeliamą stresą", – prisiminė klaipėdietė.

Akistata su nematomu priešu

L.Gedminaitės kolega G.Dužinas tikino, kad ne visuomet didžiausią grėsmę kelia matomi priešai.

Vyras kalbėjo apie karantino metus ir koronaviruso vieną po kito guldomus pareigūnus.

"Buvau vienas pirmųjų, kuris susirgo. Jei nuolat dirbi gatvėje, to neišvengsi. Buvo pati pradžia, tarnybos neturėjo net apsaugos priemonių. Gavęs iškvietimą į vieną butą, kuriame gali būti žmogus, sergantis COVID-19, atvažiavau taip, kaip stoviu. Jokių apsaugos kostiumų ar specialių priemonių neturėjome", – pasakojo G.Dužinas.

Paskui patrulius į laiptinę užėjo medikų brigada, nuo galvos iki kojų apsirengusi specialiais kostiumais.

Pajėgos: G.Dužinui teko ne kartą tramdyti aukštaūgį krepšininką, pagarsėjusį šeiminiais vaidais. (Stop kadras)

"Iškilo klausimas – kas pirmas eis pro duris? Visi sužiuro į mus. Policija esą turi pirmoji veržtis. Laimei, tą kartą informacija nepasitvirtino. Su virusu man teko susidurti kur kas vėliau", – pasakojo G.Dužinas.

Vyras pripažino, kad praėję metai jau nebuvo tokie blogi.

"Mes visi daug ko išmokome. Išmokome kovoti su pandemija, išmokome dirbti nuotoliniu būdu, ir tai labai gerai. Visos naujos patirtys mus priverčia paūgėti, tobulėti, tai ir veda į priekį", – pastebėjo vyras.

Išgarsino TV laida

Tris dešimtmečius policijoje praleidęs G.Dužinas pokyčių mato ir miesto gatvėse.

"Viskas pakito, pradedant policija ir baigiant žurnalistika. Dėl laidos "Farai" mano veidą dabar visi gatvėje pažįsta. Legenda vadina. Kitą kartą man užtenka tik iš automobilio išlipti, ir garsiai ką tik gatvėje besireiškę piliečiai nusiramina akimirksniu, nes žino, koks esu. Su manimi nepajuokausi, aš antrą kartą nekartoju", – tikino vyras.

Vis dėlto G.Dužinui ne kartą teko girdėti grasinimų susidorojimu.

"Tai – sudėtingas klausimas. Žiūrint, kas grasina. Jei koks gatvėje nevėkšla pagrasina, aš jam pasiūlau stoti į eilę tų, kurie per gyvenimą man yra grasinę pakarti, pakasti ar nušauti. Bet yra buvę ir nejaukių situacijų, dar tuomet, kai gaujos aiškinosi santykius. Susimąstydavau, kad auginu vaikus ir už juos taip pat esu atsakingas", – atviravo G.Dužinas.

Pamoka: prieš 16 metų greitkelyje įvykusi V.Šustausko automobilio avarija daugeliui įsiminė ilgam. Tą naktį tramdyti girtą politiką siųstas G.Dužinas. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tačiau vyras įsitikinęs, kad ne jėga verta spręsti konfliktus.

"Policininkas – lyg kunigas, jis turi žmogų išklausyti, tik nuodėmių neatleidžia. Aš net džiaugiuosi, kad reagavimo grupėse atsirado daugiau moterų. Berniukai gatvėse elgiasi kaip gaidžiukai. Moteris pareigūnė kitą kartą moka nuraminti konfliktą vien dėl to, kad ji turi kitokių gebėjimų, vyrai nedrįsta jai į akis šokti", – pastebėjo G.Dužinas.

Prie vairo – girtas politikas

G.Dužinas atkreipė dėmesį, kad pokyčių policijoje yra ne tik dėl požiūrio į moteris pareigūnes.

"Viskas tobulėja, visuomenė keičiasi, ir tuo labai džiaugiuosi. Prieš dešimtmetį policijos pareigūnams teko taikstytis su girtais politikais prie vairo. Visi, kas tik turėjo pažinčių aukštuose ranguose, jautėsi nebaudžiami. Prisiminkime garsiąją Vytauto Šustausko avariją. Žmonės pranešė, kad prie Jakų, kur anksčiau buvo kioskelis, mašinoje sėdi girtas vairuotojas. Budėtojas suprato, kad tą situaciją ne kiekvienas galės suvaldyti, pasiuntė mane. Privažiavęs pamačiau, kad prie automobilio "Chrysler 300C" vairo sėdi girtas tuometis Seimo narys, buvęs Kauno meras, ir man aiškina, kad aš esą jo nemačiau ir jis manęs nematė", – skandalingą įvykį prisiminė G.Dužinas.

Tą kartą pareigūnai labai aiškiai perspėjo V.Šustauską nevairuoti, tačiau ubagų karaliumi pramintas politikas pareiškė, kad policininkus myli, bet jie esą yra skurdžiai.

Bausti mašinoje sėdinčio žmogaus nebuvo galima. Patruliai pajudėjo automagistrale ir luktelėjo už kelių šimtų metrų. Po kelių minučių išvydo "Chrysler 300C" šviesas.

"Jis nuskuodė, galvodamas, kad senais autobusiukais mes jo tikrai nepavysime. Mūsų mašinos 140 km/val. greičiu tuo metu vos važiavo", – prisiminė G.Dužinas.

Vairuotojas degėsi cigaretę ir tik dėl to pylė savo kraisleriu į sunkvežimio galą. Po to jį tokį su nulaužta cigarete pareigūnai ir ištraukė iš kelis kartus besivertusio automobilio.

"Pokyčiams policijoje didžiausią įtaką padarė žurnalistai. Jei ne žurnalistika, nebūtų taip stipriai keitęsis pačių pareigūnų požiūris į tarnybą. Keitėsi pats suvokimas, kad gatvėje esi ne tam, kad toleruotum tam tikras veikas. Man priekaištavo, kad esu per daug principingas, esą galėjau kai kur akis užmerkti", – kalbėjo G.Dužinas.

Iš vagišiaus gavo pamoką

G.Dužinas prisimena ir kuriozinę istoriją – vagišius privertė jį mesti rūkyti.

"2000 m. vieną naktį gavau iškvietimą, kad Vingio gatvėje, prie dviejų monolitinių daugiaaukščių, kieme, įsilaužta į automobilį. Atvažiavome, vagišius puolė bėgti. Sniego buvo iki kelių. Bėga tas jaunuolis vieną ratą aplink namą, antrą ir vis mėto į sniegą viską, ką turėjo su savimi. Pačiupau jį jau visai uždusęs. Komisariate taip kosėjau, kad šis veikėjas tėškė man frazę: "Dėde, gal reikėtų mesti rūkyti?" Aš ir mečiau", – juokėsi G.Dužinas.

L.Gedminaitė, kaip ir jos kolega, mėgsta palaikyti sportinę formą. Pareigūnės aistra – futbolas, kurį ji pradėjo žaisti nuo septynerių.

Po kurio laiko kieme įnirtingai su berniukais kamuolį spardančią mergaitę pastebėjo futbolo mokyklos treneris ir pakvietė treniruotis, žaisti Klaipėdos miesto komandoje.

Jau penkerius metus mergina žaidžia moterų komandoje "Gargždų banga", kuri aukščiausioje moterų futbolo lygoje yra užėmusi trečiąją vietą.

L.Gedminaitei teko žaisti ir Lietuvos moterų futbolo rinktinėje. Futbolą mergina žaidžia ir Klaipėdos policijos komandoje, kurioje yra vienintelė mergina.

"Kodėl taip patinka futbolas – sunku paaiškinti. Gal norisi paneigti mitą, kad tai tik vyrams tinkamas sportas. Šis žaidimas yra grubus, agresijos netrūksta, tačiau tokių emocijų, kurios užplūsta įmušus įvartį, nepatiriu niekur kitur", – prisipažino L.Gedminaitė.