Apgalvojantis kiekvieną žodį bei sakinį, S.Dabravalskis nustebino, kai paklaustas apie savo amžių, išsitraukė skaičiavimo mašinėlę. „Pajuokavau“, - tarstelėjo vadovas, pamatęs nustebusį žvilgsnį.

Iššūkiai nesibaigė

– Praėjusieji metai įstaigai ir turbūt Jums asmeniškai buvo iššūkių metai. Kaip prasidėjo šie metai? Kokie darbai ir iššūkiai laukia šiemet?

– Prieš kalbant apie laukiančius šių metų darbus, norisi prisiminti ir praėjusių metų iššūkius. Pernai birželį prie mūsų įstaigos buvo prijungtas Klaipėdos sveikatos priežiūros centro I Šeimos medicinos skyrius kartu su Miško ambulatorija, o spalio mėnesį prijungta Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika. Reorganizacija praėjo sklandžiai.

Šiuos metus pradedame nusiteikę ryžtingai. Vienas pagrindinių uždavinių yra susijęs su naujos poliklinikos statyba. Savivaldybė vykdo konkursą techniniam projektui parengti, tad darbų šioje srityje nusimato daug. Kitas svarbus uždavinys – dalyvavimas ES investiciniame projekte. Tai gana ilgas procesas, o mūsų poreikiai yra dideli. Tikimės atnaujinti nemažai įvairios medicininės įrangos, tarp jos – ir odontologinės.

Šių metų sausio pradžioje pradėjo veikti naujas, už Savivaldybės lėšas nupirktas rentgeno aparatas. Jis padės pagreitinti ir pagerinti teikiamų profilaktinių paslaugų kokybę, nes mūsų įstaiga – turinti ilgametę patirtį ir viena iš daugiausiai tokias paslaugas teikiančių įstaigų uostamiestyje. Šiemet pradėsime teikti ir gydytojo radiologo konsultacijas.

Vienas didesnių iššūkių, laukiančių šiemet, - tolimesnis darbas su e.sveikata, kuri iki šiol veikė su trikdžiais. Nuo kovo pradžios turime išrašyti elektroninius receptus, pildyti elektroninę asmens sveikatos istoriją. Tikimės, kad šiemet pavyks pilnai įvaldyti šią sistemą, nes pacientų srautai ir gydytojų krūviai – dideli. Tad trūksta laiko, ypač kai sistema streikuoja. Pacientai turėtų tai suprasti ir būti pakantūs gydytojams.

Šiemet sieksime tapti šeimos gydytojų rezidentūros baze, kad baigę studijas universitete, šeimos gydytojai rezidentai toliau mokytis šeimos medicinos galėtų pas mus. Mums atrodo, kad jauni gydytojai čia gali įgyti įvairiapusiškas žinias.

Kaip žadame juos prisivilioti, kai šie pasilieka Vilniuje ar Kaune? Pirmiausia reikia patapti teisine rezidentūros baze, ką mes dabar ir darome. Klaipėda yra didelis ir gražus miestas, gydymo įstaigose čia didesnės galimybės įgyti medicinos praktikos. Gydytojai internai ir rezidentai noriai atvyksta į mūsų miestą. Tikimės, kad jauni gydytojai, atlikę pas mus praktiką, norės čia likti.

Susirūpinimą kelia aptarnavimas

– Akcentuojate, kad šiemet bandysite gerinti santykius tarp medikų ir pacientų. Jūsų interneto svetainėje lankytojai kviečiami išsakyti nuomonę dėl aptarnavimo kokybės. Rezultatai nėra palankūs jūsų įstaigai.

– Pacientų apklausa yra kaip indikatorius, atspindintis, ar teisinga linkme dirbame. Šiuo metu santykis tarp teigiamo ir neigiamo vertinimo yra toks apylygis: 58 proc. teigiamai vertina, o 42 proc. neigiamai ar mažiau neigiamai vertina darbuotojų paslaugumą. Mums tai kelia nemažą susirūpinimą. Norisi šitai pakeisti.

Viskas prasideda nuo registratūros. Šiemet planuojame būtent šių darbuotojų mokymus, kaip reaguoti, kaip bendrauti. Pas mus ateina sergantys, kartais išsekę ar pavargę pacientai. Žinoma, darbuotojų kantrybė taip pat turi tam tikras ribas, bet mūsų pareiga – suprasti pacientą.

Analizuojame, kodėl kai kurie pacientai pereina į kitas gydymo įstaigas. Dideli darbo krūviai, e.sveikatos sistemos trikdžiai įtakoja gydytojų ir pacientų santykius. Pradeda trūkti geranoriško požiūrio į pacientus, empatijos. Norime gerinti santykius tarp gydytojų ir pacientų. Ieškome būdų, kaip šitą atotrūkį sumažinti.

– Nors sakote, kad įstaigų reorganizacija praėjo sklandžiai, bet tokie procesai niekada nebūna lengvi abiem pusėms. Dauguma darbuotojų vyresni, įpratę prie nusistovėjusios tvarkos. Kaip pavyko susitvarkyti su reorganizacija?

– Taip, šis procesas nėra lengvas. Jis reikalauja daug pasiruošimo: daug bendravome su steigėju, gydymo įstaigų vadovais, paskui – su darbuotojais. Pacientai taip pat yra šio žaidimo dalyviai. Abiem prijungimo atvejais pacientai buvo informuojami dėl pokyčių. Buvo laikomasi ir teisinių normų, ir paisoma žmogiškųjų dalykų, kad būtų kuo mažiau streso. Manau, mums tai pavyko.

Dalis darbuotojų, 13 žmonių, dėl įvairių priežasčių neperėjo dirbti į mūsų įstaigą, bet jie neteikė medicinos paslaugų. Po reorganizacijos, persiskirsčius darbo krūvius, apjungus dubliuojamas paslaugas mus paliko 7 darbuotojai. Šis procesas dar vyksta ir šiai dienai: peržiūrime, ar nėra dubliuojančių funkcijų. Tai labiau liečia pagalbinį aptarnaujantį personalą.

– O kaip su pacientais?

– Dalis jų, kaip sakote, „nubyrėjo“, bet tai susiję su Klaipėdos sveikatos priežiūros centre dirbančiais gydytojais. Žmonės yra pripratę prie tam tikrų gydytojų teikiamų paslaugų, tad jie nenorėjo pereiti pas mus. Bet tokių buvo nedidelė dalis. Prijungus Klaipėdos sveikatos priežiūros centro skyrių kartu su Miško ambulatorija, mūsų įstaigos pacientų skaičius išaugo 7700.

– Dabar jūsų įstaiga išsidėsčiusi per dvejas vietas, turbūt su nekantrumu laukiate naujosios poliklinikos statybų?

– Džiaugiamės, kad politikai pritarė naujo pastato statybai. Nežinau, ar Lietuvoje daug yra tokių įstaigų, kaip mes, įsikūrusių buvusiame bendrabutyje. Žinoma, tai apsunkina paslaugų teikimą. Stengiamės, kad jos būtų kokybiškos. Džiaugiamės, kad pasirinkta būsimos poliklinikos vieta yra netoli šios, tad pacientams ateityje nekils problemų. Visas kolektyvas tikisi, kad procesas dėl naujos poliklinikos kuo greičiau įsivažiuos.

Pribrendo pokyčiams

– Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atėjote dirbti į įstaigą, kuriai beveik 40 metų vadovavo vienas žmogus. Darbuotojai buvo pripratę prie nusistovėjusios tvarkos. Ar Jums nebuvo sudėtinga? Kaip Jus priėmė kolektyvas?

– (Ilga pauzė-Aut. past.) Kai įstaigai vadovauja ilgametis ir puikus vadovas, paskui nėra paprasta ateiti į jo vietą. Buvusio vadovo įdirbis – didžiulis. Šauni įstaiga, šaunūs darbuotojai. Teko ateiti ir prisiimti atsakomybę, o kolektyvas sutiko palankiai. Vieni kitus įvertinome, ir šiai dienai puikiai dirbame. Manau, įstaigos laukia puiki ateitis.

– Kodėl sąlyginai ramų darbą nusprendėte iškeisti į iššūkių nestokojantį vadovo darbą?

– Teritorinėje ligonių kasoje dirbau gana ilgą laiką. 13 metų vadovavau Kontrolės skyriui. Kokia yra situacija šeimos medicinos srityje, man yra žinoma. Esu baigęs Kauno medicinos universitetą, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir Visuomenės sveikatos vadybos magistrantūrą.

Bet ateina laikas pokyčiams, atsirado galimybė dalyvauti konkurse. Kiek prisimenu, dalyvavo trys kandidatai. Gyvenimas taip susidėliojo, kad man pavyko laimėti. Vadovauti tokiam kolektyvui yra didžiulė atsakomybė, tam turi būti pasiruošęs. Turi tikėti, kad galėsi tą padaryti.

– Įstaigai vadovaujate šiek tiek daugiau nei metus. Kokie tie pirmieji metai buvo Jums?

– Nelengvi. Sunkūs ir įdomūs. Kaip ir gyvenime, būna džiaugsmo, būna liūdesio. Darbų nuveikta daug: reorganizacijos procesas, išankstinės pacientų registracijos internetu įvedimas, pacientų eilių valdymo sistemos įdiegimas, naujo rentgeno aparato įsigijimas.

– Kaip jūs vertinate, kad jau po keturių metų baigsis Jūsų kadencija?

– Manau, kad vadovas turėtų išdirbti mažiausiai dvi kadencijas. Kartais procesai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kolektyvas didelis, tad per tokį trumpą laiką ne visada pasimato rezultatai.

Statistika

Prieš reorganizaciją buvo 196 darbuotojai, dabar – 273

Šiuo metu prisirašiusių pacientų - per 40 tūkst.