Pereiti į pagrindinį turinį

Politika Seime siesis ir su Klaipėdos uostu

2024-11-27 13:03

Pirmieji naujos valdžios posėdžiavimai Seime parodė, kad aiškinantis, ką blogo per pastaruosius ketverius metus padarė dešiniųjų valdžia, skambės ir Klaipėdos uosto pavadinimas.

Realybė: naujos sudėties Seime apie atskiras sritis Klaipėdos uoste galime sulaukti ir kritiškų vertinimų.
Realybė: naujos sudėties Seime apie atskiras sritis Klaipėdos uoste galime sulaukti ir kritiškų vertinimų. / V. Matučio nuotr.

Į Rusijos glėbį

Jau tvirtinant premjero rinkimus laimėjusios partijos atstovą Gintautą Palucką jam skambėjo dešiniųjų priekaištas, kad šis susitikęs su Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalo atstovais.

Pats G. Paluckas paaiškino, kad buvęs susitikimas su teisininku Viliumi Nikitinu, kuris atstovavęs Birių krovinių terminalą ginčuose teismuose ir Europos Komisijoje.

Anot G. Palucko, buvo diskusija apie sankcijų taikymą, bet sankcijų taikymas lieka arbitraže ir čia jokių pozicijų Vyriausybė nesiruošia keisti.

Vertinant iš šalies, nuo politinės arenos nueinanti dešiniųjų valdžia padarė didžiulę klaidą nutraukusi „Belaruskalij“ trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą. Ši klaida lėmė, kad baltarusių trąšas perėmė Rusijos uostai ir iš jų uždirbo milijardus.

Dėl to Lietuvos politikos reveransą putinistinei Rusijai pripažino kai kurie Ukrainos apžvalgininkai. Dėstyta ir tai, kad Lietuva vienašalėmis ekonominėmis sankcijomis pastūmėjo Baltarusijos diktatorių arba save prezidentu pasiskelbusį Aliaksandrą Lukošenką į Vladimiro Putino glėbį.

Galbūt naujas Seimas sugebės objektyviai įvertinti, kokią žalą Lietuvos ekonomikai per visas grandines padarė vienašališkai nutrauktas „Belaruskalij“ trąšų ir kitų krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą? Preliminariais vertinimais, Klaipėdos uostas neteko apie 15 mln. tonų per metus baltarusiško tranzito krovinių.

Bent jau kai kurie į Seimą naujai išrinkti politikai kalba apie tai, kad gali būti sudaryta komisija „Belaruskalij“ ir kitoms baltarusiško tranzito netektims tirti. Nei JAV, nei ES, nei kokios nors kitos valstybės nevertė Lietuvos vienašališkai nutraukti tranzito sutarčių su Baltarusija. Pavyzdys yra Rusijos dujotiekis per Ukrainą į Vakarų Europą. Ukrainai tiesiogiai kovojant su Rusija, dujotiekis veikė.

Arbitražas dėl trąšų

Tai, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai nuo pirmųjų posėdžių Seime daro spaudimą naujosios valdžios atstovams dėl „Belaruskalij“, tarsi rodytų, kad pačioje partijoje gali būti supratimas, jog su baltarusiško tranzito draudimu „nugrybavo į lankas“.

Nauja valdžia Seime žada daugiau kalbų apie Klaipėdos jūrų uostą, jo infrastruktūros vystymą, kitus jūrinės valstybės reikalus.

Akivaizdu, kad nutraukiant baltarusišką tranzitą ekonomika Lietuvoje buvo sumaišyta su politika. Įprasta, kad tuo atveju, kai tai daroma tiesiogiai, nukenčia ne politikai, o paprasti žmonės. Šimtai jų buvo atleisti iš darbo tiek Birių krovinių terminale, tiek Lietuvos geležinkeliuose, tiek kitose su tranzito verslu susietose grandyse.

Galbūt iš dalies ir tie žmonės, jų giminės ir pažįstami lėmė, kad valdančioje koalicijoje buvusių partijų atstovai, bent jau Klaipėdoje, nesulaukė palaikymo.

Priminsime, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicija 2022 m. sausį, dar net neprasidėjus karui Ukrainoje, negaliojančia pripažino Lietuvos geležinkelių sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo. Nuo 2022 m. vasario 1 d. baltarusiškų trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Situacija tokia, kad jeigu tarptautiniame arbitraže Lietuva pralaimėtų teisinį ginčą dėl vienašališkai nutrauktos sutarties, ji be tų nuostolių, kuriuos patyrė, dar privalėtų atlyginti ir „Belaruskalij“ padarytą žalą.

Ją iš visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų reikėtų sumokėti jau G. Palucko vadovaujamai Vyriausybei. Suprantamas naujojo premjero G. Palucko siekis žinoti situaciją, tačiau premjeras jos tiesiogiai pakeisti niekaip negali, nes arbitraže yra skundas prieš Lietuvą kaip valstybę.

Ar įformins viešas kalbas?

Tikėtina, kad prie naujos valdžios Seime kalbų apie Klaipėdos jūrų uostą, uosto infrastruktūros vystymą, kitus jūrinės valstybės reikalus bus ir daugiau.

Daug vertinimų apie įvairius jūrinės ekonomikos aspektus yra pasakęs toks Seimo narys kaip Artūras Skardžius.

Jo viešuose pasisakymuose skambėjo neįtikėtini skaičiai, tiksliau išleisti pinigai dėl „Independence“. Kalbėta ir apie „nugyventą“ naftos tranzito verslą per Klaipėdos uostą. Buvo minimi ir asmenys, kurie Rusijos verslams Klaipėdos uoste buvo sudarę išskirtines veiklos sąlygas.

Prisiminta, kad viena ranka žlugdytos uosto veiklos, o kita kurptos bylos pagal skundus prieš Klaipėdos verslininkus.

Įvardinta, kad vienoje iš Klaipėdos uosto bendrovių susiformavęs „valstybininkų klanas“, kuris pasklidęs po daugelį strateginių Lietuvos valstybės įmonių, o dabar bendrovių.

Itin kritiškai A. Skardžius buvo pasisakęs ir dėl būtinybės Lietuvai Baltijos jūroje statyti vėjo jėgainių parkus.

Naujos sudėties Seime itin kritiškai situaciją dėl galimos korupcijos vertinęs A. Skardžius tapo Audito komiteto pirmininku. Be jo komitete dar trys socialdemokratai ir politikos, verslo bei sporto gigantai, kaip konservatorius Jurgis Razma, Laisvės ir teisingumo partijos atstovas Artūras Zuokas ir liberalas Virgilijus Alekna.

Tikėtina, kad Audito komitete bus keliami skambūs klausimai, susiję ir su Klaipėdos uostu. Jie gali būti ir „gesinami“, nes į komitetą įvestos ir sunkiąja artilerija vadinamos pajėgos, kurios gali būti suinteresuotos, kad nuo „praeities reikalų“ nebūtų nupūstos dulkės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų