Moters negalėtų parsivesti

D. Mikelis dėl jį stebinčių kamerų pirmiausiai kreipėsi į Lietuvos policiją, skundas buvo persiųstas Neringos policijos komisariatui.

Ši pareiškimą išsiuntė atgal į Vilnių, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Kol skundai klaidžiojo tarp biurokratų, praėjo daugiau nei metai.

„Iš viso laukiau nors kokio atsakymo gal pusantrų metų. Skaičiuoju nuo skundų siuntimo pradžios. Kokioje valstybėje mes gyvename? Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėtų ginti žmogaus teises. Jei pilietis kreipėsi, gal jis įtaria, kad pažeidžiamos jo teisės į privatumą. Metus laiko niekam niekas nerūpėjo ir niekas piršto nejudino“, – piktinosi Neringos tarybos narys.

D. Mikelio kieme stovi ne tik jo namai, bet ir kitų savininkų būstai. Į kiemą įvažiuojama bendru keliuku, jam nustatytas servitutas.

Realybė: D. Mikelis nėra laimingas, kai kieme jį nuolat per petį stebi svetimos kameros. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Esu vienišas vyriškis, net kokios nors moteriškės negaliu pasikviesti. Kažkas stebi kiemą, įvažą ir gal net duris į mano namus. Aš, aišku, juokauju. Bet toks gyvenimas juoko nekelia. Čia – rimti dalykai“, – piktinosi neringiškis.

Sulaukė užuojautos, ne tyrimo

Šių metų vasarį D. Mikelis pakartojo užklausą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

„Atsakymą gavau tokį, lyg būčiau inspekcijos valdininkės draugelis. Aš reiškiu rimtas pretenzijas, o atsakyme pereita į familiarumą. Man aiškinta, kad jie mat dar pasidomės mano skundo eiga. Toliau aiškinama, kad dėl objektyvių priežasčių, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir itin padidėjusio inspekcijos darbuotojų darbo krūvio, nebuvo galimybės skundo išnagrinėti per numatytus terminus“, – stebėjosi D. Mikelis.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnis byloja, kad priežiūros institucija privalo skundą ar jo dalis išnagrinėti ir pareiškėjui atsakyti per keturis mėnesius nuo skundo gavimo dienos.

Išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti.

Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.

Neringos tarybos narys Dovydas Mikelis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu šeši mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos.

Apie skundo ar jo dalies nagrinėjimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pranešama pareiškėjui. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

„Inspekcijos laiške kažkokia valdininkė reiškė man užuojautą dėl neigiamų emocijų. Viršūnė. Jie metus laiko net neatsivertė šito skundo. Tyrimo ėmėsi tik po pakartotinos užklausos. Tačiau aš turiu įtarimų, kad joks inspekcijos valdininkas net nevažiavo į Neringą aiškintis, ką konkrečiai stebi vaizdo kameros mano kieme. Atsakė formaliai ir skundą atmetė“, – šiurpo D. Mikelis.

Kas turi rinkti įrodymus?

D. Mikelis skunde buvo nurodęs, kad kiemą stebinčios kameros buvo įrengtos apie 2015–2016 metus.

„Inspekcijos siųstame atsakyme išvardinti teisės aktai, kurie esą itin griežtai turėtų sergėti piliečių asmenines teises. Tačiau iš viso teksto susidaro įspūdis, kad įrodymus, ar teisė į privatumą buvo pažeista, turi surinkti pats pilietis. Štai tokia ta mūsų teisinė valstybė“, – stebėjosi D. Mikelis.

Įkainis: prie įvažos į kelių savininkų būstų teritoriją atsiradęs taip pat klausimų keliantis įspėjimas – kai kas pašaliniams, ne poilsio namų klientams, nusprendė apmokestinti įėjimą į kiemą dešimčia eurų. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, tam, kad būtų konstatuotas vaizdo stebėjimo neteisėtumas, skundo nagrinėjimo metu surinktoje medžiagoje turi būti įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamas asmuo vykdo ne jam priklausančios teritorijos vaizdo stebėjimą.

„Bet aš negaliu įeiti į svetimą teritoriją ir imtis patikrinimų. Tokius įrodymus turi rinkti tik pati inspekcija. Toks jausmas, kad jie piliečius kvailiais laiko“, – piktinosi vyras.

Neringiškis prie skundo pateikė nuotraukų, kuriose užfiksuotos vaizdo stebėjimo kameros. Viena stebėjimo kamera įrengta ant skundžiamam asmeniui priklausančio namo lango, o kita – po stogu.

„Kažkoks absurdas. Atsakyme inspekcija rašo, kad įrodymų, iš kurių inspekcija galėtų spręsti, jog skundžiamas asmuo vykdo ne jam priklausančios teritorijos stebėjimą, pareiškėjas nepateikė. Priešingai, skunde nurodyta, kad skundžiantysis asmuo tik daro prielaidą, kad skundžiamas asmuo „galimai stebi“ pareiškėjui priklausančią ir servitutinę teritorijas“, – inspekcijos atsakymu stebėjosi D. Mikelis.

Ragelių nekelia

„Pasiekėme tokią stadiją Lietuvoje, kad pats pilietis svetimoje teritorijoje turi tikrinti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Inspekcija pademonstravo visišką neįgalumą“, – širdo D. Mikelis.

Kažkoks absurdas.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tinklalapyje nurodyta, kad paprasti piliečiai šios inspekcijos valdininkams telefonu gali paskambinti tik dvi valandas per dieną.

Mat šie biudžetininkai ragelius kelia tik antradieniais ir ketvirtadieniais.

Pavyzdžiui, antradienį galima paskambinti tik nuo 9 iki 11 val. O ketvirtadienį – tik nuo 14 iki 16 val.

Prie kiekvieno darbuotojo kontakto nurodomas skirtingas konsultavimo laikas.

Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais niekas šioje įstaigoje ragelių net nekelia.

Inga Mauricienė, šios įstaigos atstovė spaudai, pareiškė, kad visiškai normalu, jog tris dienas per savaitę niekas nekelia ragelių.

„Mes sulaukiame labai daug skundų, todėl piliečiai konsultuojami telefonu tik nurodytu laiku. Per metus sulaukiame virš penkių tūkstančių paklausimų“, – aiškino I. Mauricienė.

Į klausimą, kodėl metus inspekcija nesugebėjo išnagrinėti pareiškėjo užklausos, telefonu vakar kalbinta I. Mauricienė negalėjo atsakyti.

Valdininkė pasielgė priešingai, ėmė tardyti žurnalistus, iš kur jie žino apie inspekcijos pateiktą atsakymą viešam asmeniui – Neringos tarybos nariui.

„Iš kur jūs žinote apie atsakymą? Tai čia – asmens duomenys“, – leptelėjo atstovė spaudai, prisipažinusi, kad šias pareigas eina tik pusmetį.

Paaiškinus, kad inspekcijos veikla ir įstatyme numatytų terminų nesilaikymas nėra asmens duomenys, I. Mauricienė pripažino, jog pagaliau suprato užduodamo klausimo esmę.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė:

Paklausime minimo asmens skundas išnagrinėtas šių metų balandžio mėn. Priimtas sprendimas atmesti skundą, t. y. skundas pripažintas nepagrįstu.

Sprendimas išsiųstas abiem skundo šalims.

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pasirenka tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus ir priemones atsižvelgdama į konkrečią situaciją. Šiuo skundo nagrinėjimo metu į Neringos savivaldybę nevykta, nes skundui išnagrinėti pakako dokumentinio proceso.

Skundo nagrinėjimo terminai, kaip jau žinoma, buvo praleisti.

Taip atsitiko dėl didelio inspekcijos darbuotojų darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo.