Nusižengė neaišku kur

Vairuotojas apie savo patirtį pasidalijo viešai, įspėdamas kitus, kad ir jie gali patekti į panašią situaciją.

„Ar kas gegužės 25 dieną gavo baudą už greičio viršijimą, fiksuotą trikojo ir nenurodžius pažeidimo vietos? Adreso nėra, koordinatės – 0.0, 0.0. Pagal savo maršrutą atsekiau, jog važiavau Dituvos kelyje, mačiau trikojį ties nusukimu į autodromą, ten greitis ribojamas 70 km/val., o baudą gavau nurodant, jog greitis ribojamas iki 50 km/val. Bauda juokinga, bet principo reikalas jos nemokėti, kai 99 proc. tai yra klaida. Atkreipkite dėmesį, jeigu gavote baudą“, – kitus vairuotojus perspėjo žmogus.

Administracinio nusižengimo protokole privaloma nurodyti tris informacinius dėmenis – kur, kada ir koks pažeidimas buvo padarytas.

Kadangi policijos protokole buvo įrašytos nulinės koordinatės, vairuotojui iš karto atsirado akstinas skųsti skirtą nuobaudą.

Kyla klausimų ir dėl kitų mobilaus greičio matuoklio įrangos fiksuotų duomenų.

Kaip galėjo nubausti žmogų už viršytą 50 km/val. greitį, jei minėtame taške greitis leidžiamas iki 70 km/val.?

Protokole buvo parašyta, kad vairuotojas važiavo 76 km/val. greičiu, vadinasi, leistinas greitis buvo viršytas viso labo 6 km/val.

Siūlė pačiam ieškoti galų

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pripažino, kad protokole privalu nurodyti tikslias pažeidimo padarymo koordinates.

„Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalyje (protokolo turinys) nurodyta, kad privalo būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, gali būti nurodomos tik vietos koordinatės. Šiais atvejais matome, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta tik pažeidimo padarymo vietos savivaldybė“, – tikino J. Liutkienė.

Dienraštis policijos atstovės klausė, kokių priemonių policija ėmėsi, kad vairuotojams nebūtų siunčiami klaidinantys protokolai, tačiau paaiškinimų nesulaukta.

„Tokiais atvejais, asmenys, gavę administracinio nusižengimo protokolus su nepilnu pažeidimo padarymo vietos adresu ir kai nenurodytos koordinatės, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą surašiusią instituciją, kuri patikslins pažeidimo padarymo vietos adresą ar vietos koordinates“, – tikino policijos atstovė.

Vairuotojui buvo pasiūlyta informaciją pateikti Informatikos ir ryšių departamentui sukurtu Elektroninių paslaugų portalu.

„Portalas yra integruotas su Administracinių nusižengimų registru, todėl užtikrinamas greitas ir saugus duomenų perdavimas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančioms institucijoms. Pastebiu, kad žmonės nežino, kad jeigu bet kas nors yra neaišku protokole, reikia iš karto kreiptis į dokumentą surašiusią instituciją nurodytais adresais“, – pridūrė J. Liutkienė.

Milijonai: Seimo narys A. Bagdonas suskaičiavo, kad Lietuvoje veikia per 200 greičio matuoklių, o Latvijai užtenka ir 25 tokių įrenginių. / Asmeninio archyvo nuotr.

Anuliavo 4,2 tūkst. baudų

Apie nuostabą keliančius protokolus liudijo ir daugiau klaipėdiečių.

Dienraštis „Klaipėda“ jau ne kartą rašė apie baudų laviną, kuri 2022 metų rudenį užklupo vairuotojus kelyje Klaipėda–Dituva.

Tą kartą neteisėtai buvo nubausta apie 4,2 tūkst. vairuotojų.

Tūkstančiai žmonių, važiuodami nuo Jakų žiedinės sankryžos iki posūkio į Rimkus, buvo sulaukę baudų nuo 6 iki 12 eurų.

Žmonės protokoluose išvydo duomenis, kad jie užfiksuoti važiuojantys 63, 64 ar 69 km/val. greičiu.

Dituvos kelyje vyko kelio darbai dėl stipraus kelio dangos nusidėvėjimo.

Dėl to automobilių greitis buvo ribojamas iki 50 km/val., taip pat buvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Nelygus kelias“.

Kelininkams atlikus periodinės priežiūros remonto darbus ir sutvarkius kritines šio kelio vietas, buvo nuspręsta padidinti leistiną greitį.

Todėl 2022 metų rugsėjo 23 d., 07 val. 56 min., leistinas greitis buvo padidintas iki 70 km/val., bet, gavus iš įmonės „Via Lietuva“ pranešimą, tą pačią dieną, 12 val. 32 min., leistinas greitis vėl sumažintas iki 50 km/val.

Kilus skandalui, nuobaudas policijai teko panaikinti, tačiau dalis vairuotojų jau buvo sumokėję baudas, tad jiems teko rašyti prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad ši grąžintų be prasmės sumokėtus pinigus.

Trikojis – sektoriniame ruože?

Vairuotojams kilo klausimų ne tik dėl netikslių duomenų siunčiamuose protokoluose, bet ir dėl vietų, kuriose nusprendžiama matuoti greitį.

Jau kurį laiką Seime diskutuojama, kad derėtų apriboti trikojų naudojimą tuose ruožuose, kur jau yra įrengti sektoriniai greičio matuokliai.

Teigiama, jog minimas atvejis taip pat buvo ruože, kur įrengtos sektorinio vaizdo stebėjimo kameros.

Eismo saugumu besidomintis Seimo narys Andrius Bagdonas nusistebėjo sprendimu greitį matuoti dar ir trikoju ten, kur įrengtas sektorinis greičio matavimas.

„Tai yra pinigų mėtymas. Nėra prasmės gaišti pareigūnų laiką ir mėtyti pinigus įrenginėjant sektorinius greičio matuoklius“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Dėl tokių situacijų Seime taip pat buvo kilęs ažiotažas.

„Gali vykti trumpalaikiai kelio darbai, dėl ko greitis yra sumažinimas pavyzdžiui, iki 50 km/val. Ir tikrai ne vieną kartą esame matę, kad staiga pastatomas ir trikojis. Tai yra savotiškas pasipinigavimas. Tačiau kaip gali būti, kad protokole nenurodytos koordinatės? Nesuprantu, kaip taip gali būti“, – nuomonę išsakė A. Bagdonas.

Tai yra savotiškas pasipinigavimas.

Taškė milijonus

A. Bagdonas siūlė įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta prievolė statyti įspėjamuosius ženklus ne tik prieš stacionarius greičio matuoklius, bet ir prieš vadinamuosius trikojus.

„Žmogus važiuoja keliu, kuriame staiga atsiranda mobilusis greičio matuoklis. Vairuotojas turi žinoti, koks leistinas greitis toje vietoje. Tačiau mano siūlymai nesulaukė palaikymo. Prieš trikojus jie neprivalo statyti įspėjamojo ženklo ir greitį nurodančio ženklo“, – tikino A. Bagdonas.

Jis skaičiavo, kad Lietuvoje įrengta per 200 greičio matuoklių.

„Tuo metu dar buvo planuojama įrengti 50–60 šių matuoklių. Latvijoje tuo metu buvo įrengta apie 25 greičio matuoklius. Mes dešimtis kartų lenkiame Latviją. Pradėjus giliau domėtis, paaiškėjo, kad vieno greičio matuoklio techninė priežiūra per metus atsieina nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų. Jei skaičiuojant po tūkstantį eurų, per metus esamų matuoklių priežiūra dar atsieina 200 tūkst. eurų. Skaičiuojant po 1,5 tūkst. eurų už įrenginio priežiūrą, biudžetui matuoklių priežiūra per metus atsieina 300 tūkst. Vien už aptarnavimą mokame milžiniškas sumas“, – šiurpo Seimo narys.

Po Valstybės kontrolės tyrimo, įmonė „Via Lietuva“ buvo priversta atsisakyti užmojo dar pirkti pusšimtį greičio matuoklių.

„Pati „Via Lietuva“, pasak Valstybės kontrolės, nesilaikė patvirtintų tvarkų ir neefektyviai išleido beveik milijoną eurų. Buvo patvirtinta tvarka, kad sektoriniai matuokliai neturi būti ilgesnio ruožo nei 10 km. Tačiau buvo įrenginėjami matuokliai 15 ir daugiau kilometrų ruožui. Ilgiausias siekia 30 kilometrų“, – pastebėjo A. Bagdonas.

Valstybinio audito ataskaitoje minima, kad 2020–2022 metais 29 iš 100 valstybinės reikšmės kelių ruožų vidutinio greičio matuokliai įrengti nepagrindžiant jų tikslingumo. Valstybei jie kainavo beveik 1 mln. eurų.

Ta pati Valstybės kontrolė, skaičiavusi matuokliams taškomas sumas, konstatavo, kad praėjusiais metais 37 proc. valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga buvo blogos būklės.