Žymėti nemato reikalo?

"Po 30 metų trukusių pastangų pagaliau prasidėjo realūs Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbai. Antradienį paskelbėme apie darbų pradžią, o trečiadienį aktyvi bendruomenė pradėjo pirmuosius darbus – nuardė šventyklos ribas žyminčią gyvatvorę. Tai istorinė akimirka ne tik Klaipėdos tikinčiųjų bendruomenei, bet ir visai Klaipėdai. Šv. Jono bažnyčia buvo Klaipėdos simbolis, atstačius ją, miestas praturtėtų tiek kultūrine, tiek architektūrine prasme", – savo feisbuko paskyroje įrašė klaipėdietis, oficialiai patvirtintas parlamentinės partijos kandidatas į Seimą vienmandatėje apygardoje Klaipėdoje.

Šis veikėjas, besidžiaugiantis bažnyčios statybų pradžia, prie tos bažnyčios reikalų lig tol, regis, per daug neprisidėjęs, bendruomenei staiga ėmė deklaruoti, kad jam rūpi šventovės Klaipėdoje atstatymas.

Vis dėlto prie šio įrašo, kaip to reikalauja įstatymas, nėra pažymėta, jog tai – politinė reklama.

Kitas jo partijos kolega, klaipėdietis dabartinis Seimo narys, kuris šį rudenį vėl tikisi pakartoti buvusią sėkmę, feisbuko paskyroje, rašydamas žinutę su politine potekste, taip pat politine reklama savo įrašo neženklina: "Jūros šventės regatoje X-ui (čia buvo nurodytas konkretus partijos pavadinimas – A.D.) tarp partijų komandų lygių ir vėl nebuvo. O šiaip už nugaros palikome beveik 30 įgulų. Per keturias regatas mūsų laikas trasoje vis gerėja."

Taip pat elgiasi ir šios partijos pirmininkas, kuris irgi dalyvauja Seimo rinkimuose.

Šalia įrašų jo socialinio tinklo paskyroje, kurioje dažniausiai keiksnojami politiniai oponentai ir giriamasi savo nuopelnais, paprastai nėra pažymima, jog tai politinė reklama.

Įstatymo stengiasi laikytis

Tačiau dauguma politikų (dabartinių Seimo narių klaipėdiečių, kurie vėl dalyvauja rinkimų kampanijoje) įstatymo stengiasi laikytis.

Po beveik kiekvienu jų įrašu socialinių tinklų paskyrose matyti įprasta "malda": "Rinkiminis laikotarpis, tad žymiu politine reklama."

Kai kurie po kiekvieno teksto (turbūt, kad rinkėjai geriau prisimintų) įkelia savo fotografiją su partijos logotipu, bet apačioje nepamiršta užrašo, jog tai politinė reklama, ir pažymi, kas už tai apmokėjo.

Šito stengiasi laikytis ir įstatymus gerbiantys politikos naujokai.

Kai dar viena parlamentinė partija paskelbė savo kandidatų sąrašą, į jo 10-uką staiga pakliuvo nepartinis uostamiestyje įvairiomis iniciatyvomis garsėjantis klaipėdietis, nors jis pats nuolat tvirtino, jog politika jo nedomina.

Tada jis socialiniame tinkle išplatino vaizdo įrašą, kuriame prisipažino, kad dalyvauja Seimo rinkimuose, ir išdėstė savo poziciją, kodėl taip nusprendė.

"Į Seimą einu tam, kad įgyčiau kažkokį statusą ir įvesčiau tvarką. Visą savo politinę programą pateiksiu vėliau, nes sprendimą kandidatuoti priėmiau tik dabar. (...) Nuo šiol visus įrašus mano feisbuke prašau vertinti per politinės reklamos prizmę. Visur bus prierašas "politinė reklama", nes to reikalauja įstatymai", – savo rinkėjams kalbėjo kandidatas.

Nuodėmės – į gaudyklę

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama paskatinti pilietiškų žmonių dalyvavimą užtikrinant skaidrius ir sąžiningus rinkimus, pakvietė visus geros valios visuomenės narius pranešti apie pastebėtą politinę reklamą internetinėje erdvėje ir kitur.

Tam VRK puslapyje skirta vadinamoji reklamos gaudyklė.

"Reklamos gaudyklėje yra viešinama piliečių pastebėta ir fiksuota politinė reklama, nepriklausomai nuo to, ar ji skelbiama socialiniuose tinkluose, ar gatvėje. Tarp jos pasitaiko pažymėtos ar nepažymėtos reklamos. Žmonės su mumis dalijasi tomis pastebėtomis reklamomis, o mes ją analizuojame", – teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Stebėjimas: VRK pirmininkė L. Matjošaitytė tikino, jog rinkimų kampanija aktyviai stebima visose informavimo priemonėse ir įstatymų pažeidimai netoleruojami. / V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Jei paaiškėja, kad politinė reklama nepažymėta, jog tai yra politinė reklama, VRK atstovai aiškinasi aplinkybes ir pripažįsta arba nepripažįsta, kad buvo pažeistas įstatymas.

"Dar aiškinamės, kas apmokėjo visus tuos dalykus. Jeigu tai buvo apmokėta, bet nedeklaruota, tai įpareigojame kampanijos dalyvius įtraukti tą reklamą į ataskaitą. VRK perka stebėsenos paslaugas, jos apima ir internetą, ir socialinius tinklus, taip pat spaudą, televiziją, radiją, kur tik politinė reklama yra skelbiama, gatvėse – taip pat. Politinę reklamą kampanijos dalyviai privalo deklaruoti. Tenka pripažinti, kad gauname nemažai skundų bei pranešimų dėl nepažymėtos reklamos", – tvirtino L. Matjošaitytė.

Tada atliekami patikrinimai, įvertinama, ar visa politinė reklama buvo pažymėta ir deklaruota.

"Jei gyventojai mato, kad tai galbūt yra politinė reklama, propaguojamas kažkoks politikas, bet niekur neparašyta, kad tai politinė reklama, reikėtų mus informuoti, patikrinsime", – teigė VRK pirmininkė.

Atsakingas pats dalyvis

Politikų reklama matoma ir socialiniuose tinkluose, ir internete, tačiau kas ją skleidžia, kokios jos apimtys ir kiek tam išleidžiama pinigų, visais atvejais patikrinti esą neįmanoma: pasaulinės interneto bendrovės – "Facebook", "Instagram" ar "Google" yra užsienio kompanijos ir Lietuvos valdžios institucijoms jos neprivalo atsiskaitinėti.

Priešingai, visi Lietuvos žiniasklaidos kanalai privalo VRK nurodyti politinės reklamos įkainius, kurių negali keisti, tačiau pasauliniams interneto gigantams tai negalioja.

VRK puslapyje tiek "Google", tiek "Instagram" yra įtrauktos į reklamos pardavėjų sąrašą, tačiau jų politinės reklamos įkainių skiltys tuščios.

"Šiuo atveju rinkimų kampanijos dalyvis atsakingas, kad nepažeistų politinės reklamos įstatymo. Yra numatyta, jei dalyvis skleidžia reklamą per užsienio transliuotojus, pažeisdamas Lietuvos įstatymus, gali sulaukti sankcijų. Iki šiol nesame nubaudę dalyvių už tokius pažeidimus, nes jie po įspėjimo visada pažymėdavo, kad tai yra politinė reklama", – paaiškino VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Bauda už nepažymėtą politinę reklamą skleidėjams ir kitiems asmenims siekia nuo 300 iki 1 450 eurų.

Kai kas nespėja su laiku?

Kaip ir prieš ankstesnius rinkimus, taip ir dabar, kol kas bene daugiausia paklausimų ir skundų VRK sulaukia dėl socialiniuose tinkluose pastebėtų politinės reklamos pažeidimų.

Viešosios įstaigos "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas su kolegomis iš Lenkijos neseniai surengė diskusiją "Kiek esame atsparūs melagienoms ir tikslinei politinei reklamai internete ("political micro-targeting"), siekiančiai paveikti mūsų nuomonę rinkimų metu?", kurioje dalyvavo ir Seimo nariai bei atstovai iš VRK.

Labai norėčiau, kad mūsų VRK žygiuotų koja kojon su naujovėmis ir tvirtai laikytų ranką ant politinių kampanijų pulso.

Pasirodo, pernai per savivaldybių rinkimus politinei reklamai internete buvo išleista 750 tūkst. eurų.

Anot S. Muravjovo, prieš 4 metus per Seimo rinkimus politikai reklamai "online" teigė išleidę daugiau nei 900 tūkst. eurų.

"Renginio dalyviai klausė, ar VRK kontaktuoja su tokiomis platformomis kaip "Facebook" dėl didesnio duomenų kiekio atskleidimo, ar jos žino, kiek politinės reklamos iš tiesų mato, ko gali neužčiuopti, kaip valdo rizikas, jog nedraugiškos Lietuvai valstybės gali siekti paveikti mūsų piliečius "online" priemonėmis. Deja, supratau, kad tokių duomenų VRK šiuo metu neturi ir kad su "Facebook" atstovais darbinio ryšio užmegzti nepavyko", – informavo S. Muravjovas.

Jo įsitikinimu, renginio dalyviai galėjo lengvai susidaryti įspūdį, jog Lietuvoje neskiriama tinkamo dėmesio politinei reklamai internete, o VRK dar nepersiorientavo iš analoginio, popierinių skrajučių pasaulio į skaitmeninį socialinių tinklų pasaulį, kuriame "verslas apie tave dažnai žino daugiau nei tu pats".

"Džiaugiuosi mūsų kolegių iš VRK pasiryžimu bendrauti ir bendradarbiauti. Tik labai norėčiau, kad mūsų VRK žygiuotų koja kojon su naujovėmis ir tvirtai laikytų ranką ant politinių kampanijų pulso", – pabrėžė S. Muravjovas.