Keistas sutapimas
Lietuviai Braziliją „atrado“ daug vėliau. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ skelbia, kad pirmieji emigrantai iš Lietuvos joje ėmė kurtis tik 19 a. pabaigoje. Keistas sutapimas, bet emigrantų laivai juos atplukdė beveik į tą pačią vietą, kur prieš kelis šimtmečius į krantą išlipo Brazilijos atradėjais laikomi portugalų jūrininkai.
Šiandien Brazilijos lietuvių bendruomenė laikoma didžiausia Lotynų Amerikoje. 2000 m. Brazilijoje gyveno apie 150 tūkst. lietuvių kilmės žmonių. Kiek jiems svarbus Cabralis, lieka tik spėlioti. Taip jau atsitiko, kad Brazilijos atradimo diena, kuri būdavo kasmet švenčiama balandžio 22-ąją, dingo iš nacionalinių švenčių sąrašo. Ją prieš daugelį metų išbraukė buvęs šalies prezidentas Getulio Vargas. Tai, matyt, pritemdė Brazilijos atradėjo žinomumą, bet istorikas Jamesas McClymontas teigia, kad P.A.Cabralis vis tiek istorijoje bus prisimenamas kaip pagrindinis Brazilijos atradėjas.
Pasiruošimas kelionei
1500 m. vasario 15 d. Portugalijos karalius Emanuelis I paskyrė Kristaus ordino riterį P.A.Cabralį armados, plaukiančios į Indiją, vyriausiuoju vadu. Tai buvo jau antrasis portugalų laivynas, kurį karalius pasiuntė į šį tolimą kraštą. Jį sudarė 13 gerai ginkluotų laivų ir daugiau nei tūkstantis vyrų. Armados dydis turėjo pademonstruoti portugalų pranašumą ir padėti išvengti nesėkmių, su kuriomis susidūrė jūrų kelio į Indiją atradėjas Vasco da Gama, vadovavęs pirmajai ekspedicijai.
Atradimas: atvykusius P.A.Cabralio laivus sutiko vietiniai gyventojai. / Redakcijos archyvo nuotr.
Išliko nedaug informacijos, kodėl karalius pasirinko P.A.Cabralį antros ekspedicijos į Indiją vadovu. Žinoma, kad jis buvo kilęs iš kilmingos didikų šeimos, nuo 12 metų tarnavo karaliaus dvare. Ten įgijo gerą išsilavinimą, išmoko naudotis ginklais ir kautis. Kaip ir jo protėviai, P.A.Cabralis buvo dalyvavęs karinėse operacijose Šiaurės Afrikoje ir kitur. Karaliaus dekrete, kuriuo jis buvo paskirtas „capitão-mor“ (kapitonu generolu), nurodytos tik tokios jo kandidatūros pasirinkimo priežastys – „nuopelnai ir paslaugos“ Portugalijos karūnai. Apie jo kvalifikaciją nėra nė žodžio.
Tada buvo įprasta, kad Portugalijos karaliaus dvaro taryba paskirdavo didikus jūrinių laivų kapitonais nepaisydama jų profesinės kompetencijos. Taip ir P.A.Cabralis, neturėdamas tokios patirties, tapo svarbios jūrinės ekspedicijos viršininku. Jam į pagalbą buvo paskirti labiau patyrę navigatoriai.
Laivynas, kuriam vadovavo 32 metų P.A.Cabralis, išvyko iš Lisabonos 1500 m. kovo 9-osios vidurdienį. Palydos prasidėjo mišiomis, jose dalyvavo karalius Emanuelis I, visas jo dvaras ir minia miestelėnų.
Brazilijos atradimas
Už vadovavimą laivynui, P.A.Cabraliui priklausė 10 tūkst. kruzadų (tuometinė Portugalijos valiuta) atlygis ir buvo suteikta teisė savo lėšomis įsigyti 30 tonų pipirų, o vėliau juos parduoti Portugalijos karūnai be mokesčių. Jam taip pat buvo leista be muito mokesčio importuoti 10 dėžių bet kokių rūšių prieskonių. Nors kelionė buvo itin pavojinga, P.A.Cabralis, grįžęs į Portugaliją, turėjo galimybę tapti labai turtingu vyru. Prieskoniai Europoje tada buvo reta ir labai brangi prekė.
Portugalų kelionė iki pirmojo sustojimo truko 44 dienas. Visą tą laiką jūreiviai gyveno nepavydėtinomis sąlygomis, kaip ir buvo įprasta to meto buriniuose laivuose. Tyčia ar netyčia, bet portugalai nukrypo nuo V. da Gamos atrasto jūros kelio toli į vakarus ir balandžio 22 d. pasiekė nežinomą krantą.
Krante portugalus pasitiko draugiškai nusiteikę vietiniai gyventojai. Kelias dienas patyrinėję pakrantę, keliautojai suprato, kad jie pateko ne į salą, o galbūt į žemyną. P.A.Cabralis nusprendė išsiųsti šią naujieną karaliui Emanueliui I. Laivyno raštininkas Pero Vazas de Caminha 1500 m. gegužės 1 d. rašė septynių lapų laišką karaliui. Jame buvo aprašytos atradimo detalės ir įspūdžiai iš naujai atrastų žemių.
Kitą dieną vienas P.A.Cabralio laivyno laivas, vadovaujamas Gasparo de Lemoso, išvežė laišką į Portugaliją. Jo originalas dabar saugomas Torre de Tombo nacionaliniame archyve.
P.A.Cabralis, įsitikino, kad jo atrasta žemė yra į rytus nuo Tordesillos sutartyje nurodytos demarkacijos linijos tarp Portugalijos ir Ispanijos. Vadinasi, ji priklauso Portugalijai. Norėdamas tai įteisinti, P.A.Cabralis įsakė savo vyrams pastatyti pakrantėje didelį medinį kryžių ir altorių, kur pirmą kartą toje vietoje, kuri vėliau taps Brazilija, buvo laikomos krikščioniškos mišios.
Ilgą laiką Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantėje P.A.Cabralio atrasta žemė vadinosi Terra de Santa Cruz (Šventojo Kryžiaus žemė). Vėliau pradėta ją vadinti Brazilija dėl iš čia gausiai išvežamų raudonmedžių (port. pau-brazil).
Karjeros pabaiga
Istorikai iki šiol diskutuoja, ar P.A.Cabralis iš tiesų norėjo atrasti Braziliją, ar tai įvyko per klaidą, tačiau nė vienai hipotezei patvirtinti nėra pakankamai įrodymų. Tęsdamas kelionę sumažėjęs P.A.Cabralio laivynas rugsėjo 13 d. atvyko į Kalkutą Pietų Indijoje.
Prisimenamas: paminklas P.Á.Cabraliui jo gimtinėje Belmonte kaime Portugalijoje. / Redakcijos archyvo nuotr.
Portugalams čia teko patirti daug nuotykių. Juos buvo užpuolę musulmonai, kurie nužudė 50 ekspedicijos dalyvių, tarp jų ir raštininką P.V. de Caminhą. Tada P.A.Cabralio komanda padegė 10 arabų laivų, stovėjusių uoste. Kitą dieną jie patrankomis apšaudė miestą, o tada išplaukė į kitą uostą. Ten portugalai buvo sutikti maloniau ir P.A.Cabralis su vietinio radžos pagalba įsteigė kelias kompanijas prekybai tarp Portugalijos ir Indijos.
1501 m. sausio 16 d. P.A.Cabralis sugrįžo į Europą su gausiu prieskonių ir kitokių indiškų prekių kroviniu. Nepaisant to, jis kažkodėl neteko Emanuelio I palankumo ir turėjo apleisti karaliaus dvarą. Likusį gyvenimą praleido Santareno mieste Vakarų Portugalijoje. Mirė maždaug 1520 m.
Naujausi komentarai