– Kokios tendencijos išryškėjo per pirmuosius tris mėnesius, kai uostamiestyje atskirai surenkamos maisto atliekos?

– Pirmas geras ženklas, kad kiek-vieną savaitę maisto atliekų surenkame vis daugiau. Akivaizdu, kad klaipėdiečiai geranoriškai sutiko šią naujovę ir vis daugiau žmonių įsijungia į procesą. Kitas džiuginantis faktas, kad individualių valdų gyventojai rūšiuoja labai stropiai ir kokybiškai. Klaipėdoje iš individualių namų kvartalų ir daugiabučių kiemų maisto atliekos surenkamos skirtingomis savaitės dienomis, todėl labai aiškiai matome, kokie yra klaipėdiečių rūšiavimo skirtumai. Kai į cechą atvažiuoja mašina iš individualių namų, visą turinį galime pilti tiesiai ant perdirbimo konvejerio. Pašalinių daiktų, skardinių, stiklinių pakuočių nėra. Tačiau kai atvyksta mašina iš daugiabučių kiemų, dar randame visko: įvairios taros, elektronikos, netgi rūbų. Tačiau žvelgiant į trijų mėnesių evoliuciją, Klaipėdos daugiabučių kvartaluose rūšiavimo kokybė gerėja. Anksčiau iki trečdalio maisto atliekų konteinerio turinio sudarydavo mišrios atliekos.

–  Neringa maistą rūšiuoti pradėjo mėnesiu vėliau. Kaip sekasi jiems?

– Žvelgiant į atvežtų atliekų sudėtį, situacija prastesnė nei Klaipėdoje. Panašu, kad Neringą lankantys svečiai nesupranta, kam skirtas konteineris rudu dangčiu, ir meta į jį ne maisto, o visas komunalines atliekas. Išties situacija Lietuvoje tokia, kad daugelyje savivaldybių dar nerūšiuojamos maisto atliekos, o ten, kur rūšiuojamos, – surinkimo tvarka skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje maisto atliekos dedamos į oranžinius maišus ir metamos į bendruosius konteinerius. Tačiau Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekos surenkamos į bet kokios spalvos maišus ir turi būti išmestos į atskirus konteinerius rudu dangčiu. Tikimės, kad ateityje situacija gerės, į Neringą atvykstantys poilsiautojai supras rūšiavimo skirtumus ir laikysis nustatytos tvarkos.

KRATC Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovas Tomas Kupris. KRATC nuotr.

– Kas daroma su gyventojų išrūšiuotomis maisto atliekomis?

– Jos atvežamos į Dumpiuose  esantį maisto atliekų apdorojimo cechą  Tai, ką čia išrūšiuojame ir paverčiame skysta biomase, autocisternomis išsiveža trys įmonės. Jos kol kas atlieka bandymus su mūsų patiekta žaliava. Pūdo ją savo įrenginiuose ir stebi, ar susidaro pakankami dujų kiekiai, ar nėra priemaišomis užterštas galutinis produktas – kompostas. Kol kas atsiliepimai teigiami tiek dujų išgavimo efektyvumo prasme, tiek ir po to likusios žaliavos panaudojimo komposto gamybai. Su žaliavos bandytojais turime pasirašę ketinimų protokolus bendradarbiavimui, o netolimoje ateityje skelbsime konkursą pastoviam šios paslaugos teikimui. Bet kuriuo atveju KRATC neketina pati vykdyti maisto pūdymo procesų, kad mūsų teritorijoje nebūtų prielaidų nemalonių kvapų susidarymui. Visa paruošta biomasė yra ir bus atiduodama perdirbėjams.

– Klaipėda ir Neringa jau rūšiuoja, o kada maistą pradės rūšiuoti kitos regiono savivaldybės? Ar jos irgi veš atliekas į KRATC įrenginius?

– Taip, jau visos Klaipėdos regiono savivaldybės derina formalumus su KRATC dėl maisto atliekų tvarkymo mūsų įrenginiuose. Tiesa, kada rūšiavimas startuos konkrečioje savivaldybėje, mes nežinome, greičiausiai tai įvyks rudenį arba šių metų pabaigoje. Dumpiuose pastatytas maisto atliekų apdorojimo cechas per metus pajėgus sutvarkyti virš 6 670 tonų maisto atliekų. Pagal surenkamus ir vis didėjančius kiekius iš Klaipėdos miesto matome, kad uostamiestyje esame netoli suplanuoto srauto. O visu pajėgumu greičiausiai pradėsime kitąmet, kai mums maisto atliekas ims vežti iš visų Klaipėdos regiono savivaldybių. Su maisto atliekų srautu mes tikrai susidorosime, bet kur kas svarbiau, kad regiono gyventojai įprastų rūšiuoti maisto likučius. Matome, kad ir Klaipėdoje rūšiuoja dar ne visi. Pavyzdžiui, apie ketvirtadalis uostamiesčio individualių namų savininkų dar nepasiėmė maisto atliekų konteinerių komplekto. Kas jų dar neturi, kviečiame kreiptis tel. 8 800 13344 arba el. paštu [email protected].

Maisto atliekų rūšiavimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra privalomas. Gana greitai įpratome rūšiuoti antrines žaliavas, pakuotes, dabar atėjo eilė maisto likučių rūšiavimui.