Klaipėdiečių vaikams seniai nėra kur žaisti ir linksmintis. Jauni tėvai iš lietuviškojo pajūrio jau įprato važinėti į Ventspilį ar Liepoją, kur mažyliai nemokamai patiria daug pramogų.

Kviečia vaikų miesteliai

Už poros šimtų kilometrų nuo Klaipėdos, Ventspilyje, lietuviai – labai dažni svečiai. Tai žinodami, latviai jau prieš kelerius metus išspausdino spalvingus lankstinukus lietuvių kalba, skelbiančius apie lankytinas vietas šiame mieste.

Ventspilyje įsikūrusiame vaikų miestelyje mažyliai šliuožia, supasi ir kabarojasi. Vaikams čia saugu ir gera. Visi malonumai dviejose didelėse žaidimo aikštelėse, vadinamose vaikų miesteliais, – nemokami.

Spalvingi žaidimų įrenginiai traukia akį išmone. Didžiulis voras, kurio kojomis galima sliuogti, milžiniškas bato liežuvis – nučiuožti žemyn, margaspalviai briedžiukai ant spyruoklinių kojų – pasisupti, laipynės – suptis. Taip pat galima karstytis senovinių pilių imitacijomis, suktis karuselėse.

Vakare šis tvora aptvertas vaikų miestelis užrakinamas, kad naktį jo niekas neniokotų.

Panaši žaidimo aikštelė įrengta ir Liepojoje. Čia yra ir didelė švaraus smėlio dėžė.

Dažną dieną šiuose Latvijos miestuose, kurie dar visai neseniai lietuviams asocijavosi su daugybe pramonės įmonių ir niūriais, aprūkusiais pastatais, svečiuojasi lietuvių šeimos. Dauguma jų tikina čia traukiantys dėl galimybės smagiai pramogauti su vaikais.

Kyšo nuogos vinys

Visai kitokie vaizdai pasitinka Klaipėdoje. Kol kas nemokami malonumai klaipėdiečių atžaloms tėra tik paplūdimio smėlis, šalta jūra ir apleistas poilsio parkas, kuriame neliko jokių prieš kelis dešimtmečius veikusių atrakcionų.

Į žaidimo aikštelę Skulptūrų parke vaikų geriau nevesti, nes ją nuolat siaubia vandalai, dergia benamiai ir šunys, tad mažyliams čia ne tik nesmagu, bet neretai ir pavojinga žaisti.

Dar ankstyvą pavasarį išlaužytos karstynės, kopėtėlės, beždžionių tiltelis riogso atgrasydamas vaikus ir suaugusiuosius kyšančiomis surūdijusiomis vinimis.

Miesto tvarkymo skyriaus darbuotoja Laima Jurevičienė tikino, jog nurodymas sutvarkyti aikštelę jau senokai duotas konkursą laimėjusiai telšiškių bendrovei, bet darbų pernelyg daug, kad jau kitą dieną pavedimas būtų atliktas.

Naujos statybos namų kiemuose įrengiamos žaidimų aikštelės, bet jų mieste vis dar nedaug. Didžioji daugiabučių kiemuose buvusių aikštelių dalis jau senokai virto dykromis arba automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Dėl tokios padėties galima būtų kaltinti sunkmetį, naujus verslo investicijų prioritetus, tačiau kaimynų latvių pavyzdys verčia tuo abejoti.

Vasarą į Klaipėdą užsukantys užsienio šalių atrakcionų parkai yra pernelyg brangūs. Net žaidimas pajūryje įrengtose aikštelėsė kainuoja ne vieną litą, tad pramogos prie jūros baugina jaunas šeimas papildomomis išlaidomis.

Išlaidų – kaip Palangoje

„Mūsų mažylei – ketveri. Tai amžius, kai vaikui reikia daug judėti, būtini įspūdžiai, kad būtų apie ką kalbėti, prisiminti. Sugaišę vos porą valandų kelionei, gauname tiek malonumų, kad ilgam prisimename išvyką ir vėl planuojame panašią pramogą. Dukrelė visą pusdienį žaidžia vaikų miestelyje. Džiugių patyrimų randame ir mes su žmona“, – pasakojo savo įspūdžius iš kelionės į Latvijos pajūrį klaipėdietis Nerijus.

„Paradoksalu, bet Ventspilyje kelis kartus sutikau klaipėdiečių, kurių kasdien miesto gatvėse nematau. Puikiai pailsėjome. Kol vaikai žaidė, mes turėjome nemažai laiko pabendrauti. Nors išvyka reikalauja išlaidų, bet paskaičiavę priėjome išvadą, kad tai mums kainuoja ne ką daugiau, nei praleistume dieną Palangoje“, – tikino klaipėdietis policininkas Romas.

Jauna šeima suskaičiavo, kad mažylio norams patenkinti mūsų kurorte, kur visi atrakcionai mokami, per dieną jie išleistų ne mažiau nei pusšimtį litų. Dar daugiau kainuotų pietūs visai keturių asmenų šeimai.

„Palanga nebetraukia ir dėl pabodusių vaizdų. Triukšmingi ir brangūs atrakcionai, neskoninga J.Basanavičiaus gatvė su kičine lauko prekyba ir įkyriu triukšmu, sudėtinga automobilių statymo sistema. Ventspilis palieka kur kas demokratiškesnio miesto įspūdį. Be to, čia galima daug įvairiau pramogauti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems“, – pasirinkimą poilsiauti Ventspilyje argumentavo Nerijus.

Apie tai, iš kur Ventspilio miesto, kuriame gyvena 43 tūkst. gyventojų, valdžia gavo pinigų vaikų žaidimo vietoms bei kitoms grožybėms įrengti, sklando legendos. Kalbama, kad meru ne vieną kadenciją ten buvo didelius turtus valdęs verslininkas. Būdamas Ventspilio patriotas jis esą skyręs nemažai savų pinigų bei pritraukęs uosto įmonių kapitalo ir per kelerius metus radikaliai pakeitęs miesto veidą.

Sūpuoklėms litų nėra

Klaipėdoje taip pat būta pasiūlymų įrengti atrakcionų parką ar žaidimo aikšteles, tačiau jie mirė pasiklydę miesto valdžios rūmų koridoriuose.

Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Romualdas Stasiulis atviravo, kad dabar vaikų žaidimui vietų nėra net projektuojama.

„Reikia, labai reikia tokių vietų, bet, mano žiniomis, dabar jų net projektuojama nėra“, – tikino Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vadėjo pavaduotojas Vidimantas Trimonis.

Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis įsitikinęs, jog geriau mieste įrengti vieną didelę vietą vaikams žaisti, nei kiekviename kieme – po mažą. Mat gyvenimas parodė, kad mecenatai, sumokėję už aikšteles, jų priežiūrai pinigų nebeskiria. Tad po kelerių metų apleistas ir suniokotas jas tenka išmontuoti.

„Čia be rėmėjų neišsiverstume. Bet šiandien, kai svarstoma, kaip sumažinti miesto išlaidas, nerealu svajoti, kad atsirastų pinigų tokiems dalykams kaip sūpuoklės ar čiuožynės“, – atvirai dėstė valdininkas.