Kaip atsirado istorinis pavadinimas

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka kreipėsi į Klaipėdos regionų plėtros tarybą, kad būtų apsvarstytas Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalo pavadinimo pakeitimo klausimas. Prašoma sugrąžinti istorinį kanalo pavadinimą.

Šiuo metu Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalu vadinama vandens arterija 1865 m. lapkričio 27 d. oficialiai buvo pavadinta Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Toks pavadinimas suteiktas tuo metu Prūsiją valdžiusio karaliaus Frydricho Vilhelmo I garbei.

Pats kanalas, kurio ilgis 25–27 km, oficialiai buvo baigtas kasti 1873 m. rugsėjo 17 d. Jis sujungė Miniją ties Lankupiais su Klaipėdos Medžio uostu dabartinėje Malkų įlankoje.

1873 m. rugsėjo 17 d. įvyko ir oficialus kanalo atidarymas. Pirklių organizacijos vadovai ir garbūs svečiai kanalu į Medžio uostą plaukė garlaiviu "Adler", paprasta publika – gariniu vilkiku "Fon der Heydt".

Garbingiausi kanalo atidarymo dalyviai buvo Karaliaučiaus apygardos prezidentas fon Hornas ir Klaipėdos apskrities viršininkas fon Gramackis. Jie nesiryžo lipti į laivą, į iškilmių vietą vyko keturių arklių traukiamu pašto ekipažu.

Medžio uoste fon Hornas pasveikino kanalo kasimo organizatorių Klaipėdos pirklį Gubą. Džiaugsmo šūksniais buvo sutiktas eglišakėmis ir vėliavomis papuoštas pirmasis sielis, kurį tempė valdžios garlaivis "Oberpresident Eichmann".

Iš kanalo atidarymo renginio buvo nusiųsta sveikinimo telegrama Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui I, kurio vardu dar 1865 m. buvo pavadintas kanalas.

Istorija: Karaliaus Vilhelmo kanalas laivybai intensyviai naudotas iki praėjusio amžiaus pradžios.

Intensyviai naudojo laivybai

Nors ir atidarytas, kanalas dar ne visai buvo baigtas. 1902–1904 m. jame buvo įrengta dešimt lengvų metalinių tiltų. Visi tiltai buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą. Buvo išlikę tik apgriauti Kliošių ir Jokšų tiltai. Jų liekanos matomos ir šiandien. Šiuos išlikusius du tiltus Klaipėdos rajono valdžia tikisi atstatyti, nes, kaip sakė meras Bronius Markauskas, jau yra paruošti šių tiltų techniniai projektai.

Laikas įrodė, kad netinkamas buvo ir neprigijo lietuvintas Viliaus perkaso pavadinimas, nes jis skambėjo kaimietiškai ir familiariai.

Karaliaus Vilhelmo kanalas sieliams plukdyti į Klaipėdą intensyviau naudotas iki XX a. pradžios, kai 1901 m. buvo atidarytas Karaliaučiaus uosto jūrų kanalas. Visiškai medienos eksportą į Klaipėdą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas.

Vos tik iškasus kanalą sieliai juo būdavo plukdomi iš Smalininkų, Tilžės, Rusnės, kur buvo medienos ruošos punktai ir lentpjūvės. Yra duomenų, kad 1875 m. kanalu perplaukė 1 024 laivai, plukdyta 4 314 sielių. 1883 m. kanalu jau buvo perplaukęs 1 921 garlaivis.

Pavadinimą ir lietuvino, ir sovietino

1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ir uostą, laivyba nei Nemune, nei Karaliaus Vilhelmo kanale beveik nevyko. Įtakos turėjo ir Lietuvos politinis ginčas su Lenkija dėl Vilniaus. Be to, ir medienos eksportas per Klaipėdą nebuvo itin intensyvus.

Tarpukariu laivai Karaliaus Vilhelmo kanalą stengdavosi aplenkti, mat juo buvo draudžiama plaukti greičiau nei 5 km per valandą. Taip pat plaukiant kanalu buvo renkamas mokestis už šliuzo naudojimą. Todėl tik ypatingais atvejais, kai Kuršių mariose kildavo didelės bangos,  vienas kitas laivas plaukdavo Karaliaus Vilhelmo kanalu.

Tarpukaryje Karaliaus Vilhelmo kanalą imta vadinti Viliaus perkasu, taip bandant užgožti prūsišką jo tapatybę.

Sumažėjus laivybai ir sielių plukdymui, tarpukario spaudoje Viliaus perkase buvo populiarinamas vandens turizmas – plaustais, baidarėmis. Kanalas pristatytas su jame tykančiais pavojais – "Sieliai ir baidokai velkami buksyru. Pasisukimuose reikia saugotis sielių. Nesipainioti laivams ant kelio".

Tarpukario profesorius Steponas Kolupaila reklamavo naują turizmo kryptį teigdamas: "Plaukdami Minija ir Vilhelmo kanalu, matome viską, kas yra įdomiausia, toliau plaukti kanalu link Klaipėdos kiek nuobodu. Įspūdžius galima paįvairinti pasukus į Drevernos kaimą."

Sovietmetis taip pat stengėsi išbraukti istorinį Karaliaus Vilhelmo kanalo pavadinimą. Prie jo pridėtas Klaipėdos kanalas. Toks dvigubas pavadinimas liko iki šiol, nors po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau 30 metų. Klaipėdos kanalo pavadinimas šiek tiek net ir klaidina. Taip iš dalies vadinamas ir Klaipėdos uosto sąsiauris, jungiantis Kuršių marias su Baltijos jūra. Laikas įrodė, kad netinkamas buvo ir neprigijo lietuvintas Viliaus perkaso pavadinimas, nes jis skambėjo kaimietiškai ir familiariai.