Vietoje laukto brangaus telefono – sena skaičiavimo mašinėlė ir gerokai patrintas telefono įkroviklis, o vietoj prabangios suknelės – padėvėtos vyriškos kelnės. Su tokiomis nemaloniomis staigmenomis ne taip jau retai tenka susidurti internetu prekes įsigyjantiems žmonėms. Panašios istorijos mūsų šalyje jau yra tapusios kasdienybe, nes retas pirkėjas moka apsidrausti nuo apgavystės.

Sustabdyti mokėjimo nespėjo

Pasaulyje vis populiarėjančią prekybą internetu mūsų šalyje stabdo pirkėjų baimė tapti sukčių aukomis. Policija kone kasdien sulaukia pinigus sumokėjusių, tačiau prekių nesulaukusių žmonių skundų.

Vienas jų – 35 metų klaipėdietis Vaidas. Balandžio pradžioje vyras į tinklalapį įdėjo skelbimą, kad norėtų pirkti naują išmanųjį telefoną ir nurodė, jog mokėtų už jį ne daugiau kaip 1600 litų.

Tą pačią dieną telefonu klaipėdietis sulaukė žinutės, kuria buvo siūloma pirkti norimą telefoną. Pardavėjas rašė, kad jį atsiųstų išperkamuoju paštu.

Nepažįstamasis nurodė siuntos numerį.

Po poros dienų Vaidas sulaukė dar vienos žinutės, kuria jam buvo pranešta, jog siunta jau pasiekė Klaipėdą, ją galima atsiimti centriniame pašte.

Tądien priešpiet vyras nuėjo į paštą, sumokėjo suderėtą sumą 1600 litų už telefoną bei 17 litų siuntimo mokestį.

Vėliau išpakavęs siuntinį vyras vietoje išsvajoto telefono viduje pamatė tik krūvą senų sąsiuvinių.

Supratęs, kad buvo apgautas, Vaidas nuskubėjo į paštą, tikėdamasis, kad nepažįstamajam pinigai dar nebus pervesti ir dar bus galima šį procesą sustabdyti. Tačiau pinigai jau buvo pasiekę adresatą vilnietį Dovydą.

Siuntinyje – senas skaičiuotuvas

Kretingiškis Andrius norimą telefoną taip pat išsirinko žvalgydamasis internetiniame tinklalapyje. Už „Samsung Galaxy S2“ jis su pardavėju susitarė sumokėti 500 litų. Kad būtų patikimiau, sandoris turėjo įvykti siunčiant telefoną išperkamąja siunta.

Balandžio antroje pusėje Kretingos pašte vaikinas sumokėjo pusę tūkstančio litų ir dar 15 litų siuntimo išlaidų.

Atidaręs siuntinio dėžutę pirkėjas apstulbo – viduje buvo ne telefonas, o sena skaičiavimo mašinėlė ir aptrintas telefono įkroviklis.

Jaunuolis suskubo į policiją ir pranešė ne tik apie sukčiavimo atvejį, bet ir nurodė visus jam žinomus pardavėjo duomenis.

Panašiai atsitiko ir merginai, kuri vietoje naujo drabužio, už kurį buvo sumokėjusi pinigus, siuntinyje rado senas vyriškas kelnes.

Nei pinigų, nei daikto

Vis dėlto kur kas dažniau sukčiaujama primityvesniu būdu.

Kadangi nemaža dalis pirkėjų tiesiog pasitiki, kad pervedę pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą gaus daiktą, pardavėjais apsimetę sukčiai vos gavę visą norimą sumą ar bent dalį jos, ištrina savo skelbimą iš tinklalapio ir dingsta.

Taip apgautų žmonių yra labai daug. Jiems padaryta žala siekia nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų.

Klaipėdietė Indrė iš kitos merginos norėjo nusipirkti drabužių, o sumokėjusi už juos 167 litus negavo nieko. Kristina tikėjosi, kad už pasiųstus pardavėjai Aistei 260 litų gaus du naujus sportinius kostiumus.

Klaipėdos priemiestyje gyvenantis Kęstutis taip pat svajojo įsigyti išmanųjį „Iphone“ už 1200 litų. Tiesa, jis pervedė į nurodytą pardavėjo sąskaitą 700 litų, likusius ketino sumokėti gavęs telefoną.

Tačiau nei daikto, nei sumokėtų pinigų jis nebeatgavo, nes kontaktas su „pardavėju“ nutrūko vos pervedus pirmąją sumą.

Vietoje naudos – nuostoliai

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, nagrinėjanti baudžiamąsias bylas, teigė, kad bylų dėl sukčiavimo tokiu būdu nėra labai daug, tačiau jos nėra ir retos.

Teisėja prisiminė neseną bylą, kurioje kaltinamasis, paskelbęs internetiniame tinklalapyje, jog parduoda telefoną, gavo 180 litų, bet daikto pirkėjui taip ir nenusiuntė.

Teisme jaunas klaipėdietis teisinosi internetu pardavęs telefoną kitam žmogui, bet skelbimo po sandorio neišėmė. O kai sulaukė dar vieno pasiūlymo jį parduoti, vedė derybas su galimu pirkėju, nors telefono jau nebeturėjo. Vadinasi, jis iš anksto žinojo, kad apgaus žmogų.

Pričiuptas kaltininkas neneigė kaltės ir papasakojo visas aplinkybes.

Kadangi anksčiau šis klaipėdietis nebuvo nusižengęs įstatymui, sulaukė ne pačios griežčiausios bausmės. Jo laisvė apribota pusmečiui, per šį laiką jis buvo įpareigotas įsidarbinti, registruotis darbo biržoje arba tęsti mokslus.

Per du mėnesius nuteistasis įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam žalą, tai yra, grąžinti jo sumokėtus už negautą telefoną pinigus.

Be to, klaipėdietis turėjo sumokėti apie 150 litų proceso išlaidų, nes nukentėjusysis gyveno Šiauliuose, o važinėdamas į uostamiestyje vykusius teismo posėdžius kelionei išleido pinigų.

Kaltininkas mirė prieš nuosprendį

Teisėja prisiminė dar vieną bylą, kurioje taip pat sukčiauta, parduodant daiktą internetu. Automobilį parduoti susiruošęs vyras per internetinį tinklalapį rado pirkėją ir su juo susitiko.

Pirkėjas sumokėjo užstatą, gavo dokumentus ir paprašė leisti pavažinėti mašina. Tačiau savininkui šio automobilio vyras negrąžino. Maža to, susiruošė jį parduoti dar vienam asmeniui, o pirkėją rado internetu.

Klasta greitai išaiškėjo, o kaltininkas buvo pričiuptas ir teisiamas. Tačiau nuosprendis nebuvo paskelbtas, nes kaltininkas prieš paskelbiant sprendimą mirė.

Demaskuoti padeda bankininkai

Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja Rasmina Martinaitienė pasakojo, kad panašūs smulkaus sukčiavimo atvejai ištiriami nesunkiai.

Pagal internetinį adresą, nurodytą tinklalapyje, banko sąskaitą bei telefono numerį bandoma surasti pirkėją apgavusį asmenį.

Bylos tyrimą kuruojantis prokuroras prašo ikiteisminio tyrimo teisėją leidimo pažiūrėti įtariamojo banko sąskaitos įplaukas, o kartu pamatoma, kas siuntė gautus pinigus.

Jeigu sukčius būna labiau įgudęs bei veikia profesionaliau, jį nustato pagal interneto vartotojo duomenis, IP adresus.

„Įtariamuosius nustatome beveik visada. Bankų darbuotojai yra labai geranoriški, būtent jų pagalba yra svariausia nustatant nusikaltusius asmenis“, – pasakojo tyrėja.

Merginos sumoka vos pričiuptos

Aiškindami pareigūnams, kodėl apgavo pirkėjus, įtariamieji teisinasi skirtingai.

Rūbus parduodančios merginos aiškina pačios negavusios reikiamų prekių, kažkas joms jų neatsiuntė, tai esanti kitų asmenų kaltė.

Neretai pričiuptos merginos kaipmat grąžina pirkėjai pinigus ir byla teismo nė nepasiekia.

Vyrai dažniau tikina, kad pirkėjas be reikalo panikuoja, prekė tiesiog kažkur užtruko ir būtinai jį pasieksianti. Bet tai tebūna vienas būdų pasiteisinti.

„Daugelis jų sako taip pasielgę todėl, kad labai reikėjo pinigų, o kito būdo jų prasimanyti, nesugalvoję. Labai retas nutvertas taip sukčiaujant nepripažįsta kaltės. Dažnai tokius nusikaltimus įvykdo jauni žmonės. Jie naiviai galvoja, kad veikdami internetu yra nematomi ir labai nustemba, kai juos suseka“, – prisiminė teisėja K.Baškienė.

Už sukčiavimą įstatymas numato įvairias bausmes, viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą iki 90 parų. Griežčiausia numatoma bausmė už sukčiavimą – laisvės atėmimas iki 3 metų.

Tiesa, jeigu nukentėjusiajam padaryta žala nesiekia 390 litų, bausmė gali būti kur kas švelnesnė – areštas iki 45 parų.

Nuo apgaulės galima apsisaugoti

Užsienyje prekyba internetu labai populiari, o tokiu būdu dirbantys prekeiviai labai saugo savo gerą vardą.

Lietuvoje taip pat patartina pasitikslinti virtualioje erdvėje, ar nesama blogų atsiliepimų apie pasirinktą pardavėją.

Net jeigu nėra galimybės ką nors sužinoti apie žmogų, iš kurio ketinama pirkti, apsisaugoti nuo apgavystės perkant internetu įmanoma ir net labai nesunkiai.

Pareigūnė R.Martinaitienė pasakojo ir pati neretai perkanti daiktus internetu, bet nuo apgavysčių apsisauganti paprastai – susitaria su pardavėju, kad prekė būtų pristatyta per kurjerį.

„Siuntą atidarau dar nepasirašiusi, jog ją gavau, kurjeriui dalyvaujant. Jei viskas gerai, pasirašau ir sumoku. Jeigu ne, turiu teisę grąžinti siuntinį“, – patirtimi dalijosi R.Martinaitienė.