Prekyba šviežiomis žuvimis Klaipėdoje palyginti su tuo, kas yra kitose Baltijos jūros šalyse, atrodo tarsi kūdikis.

Klaipėda taip pat kvepės

Klaipėdoje ilgai gimdytas prekybos šviežiomis žuvimis procesas atrodo pradėjo veikti. Jis buvo jau iki tol, tik prekybos vietos pakeitimo procesas užtruko labai ilgai. Ir jei ne Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nuolatinė globa, kažin, ar tas procesas iš viso būtų pajudėjęs.

Žvelgiant į tai, kas yra kitose Baltijos jūros šalyse, atrodytų, kad Lietuvoje prikurta pernelyg daug įstatymų, nutarimų ir norminių dokumentų, kurie sukausto geriausias idėjas. Todėl smulkūs reikalai Klaipėdoje kartais sprendžiami lėčiau nei didelės problemos.

Pastaruoju metu bene labiausiai įsiminė miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininko Valerijono Bernoto mintis, kad Klaipėda yra uostamiestis ir ji turi kvepėti žuvimis.

Ir nesvarbu kokiomis – šviežiomis ar rūkytomis. Svarbu, kad patiems žvejams būtų sudaryta galimybė jomis prekiauti. Prie menų doko įrengtas prekybos žuvimis paviljonas tokias sąlygas sudarytų. Tik kol kas nėra jokių garantijų, kad Danės upės krantinėje pastatytuose paviljonuose šviežiomis žuvimis prekiaus priekrantės žvejai ir kad jie nebus nustumti į šoną, o čia neatsiras trečias turgus.

Specialūs laivai Vokietijoje

Neseniai atsirado galimybė pasidomėti, kaip žuvimis prekiaujama kitose Baltijos jūros šalyse. Jau ir anksčiau į akis buvo kritusi prekyba žuvimis Vokietijos uostamiesčiuose.

Stralzunde, Vismare, galbūt ir kituose Vokietijos uostamiesčiuose į akis krenta panašaus dydžio upėse, kokia yra Danė Klaipėdoje, prie krantinių prišvartuoti laiveliai. Juose įrengtos ne tik prekybos žuvimis vitrinos, bet ir rūkyklos, kur matyti sukabintos ir šviežiai rūkomos žuvys.

Laiveliai ne tik atlieka svarbią prekybos žuvimis misiją, bet ir puošia Vokietijos uostamiesčius. Dažnai prie laivelių būna pastatytos žvejiškos skulptūros, nors ir reklaminės. Kad trauktų akį, žvejais apsirengia ir žuvų pardavėjai.
Nors Vokietijoje dalis kainų yra netgi mažesnės nei Lietuvoje, iš specialių laivelių parduodamų žuvų kainos didelės. Pavyzdžiui, 100 gramų rūkytos silkės filė Stralzunde kainavo 1,39 euro, plekšnė ir makrelė – po 1,59 euro, otas – 1,99 euro, o rūkyta menkė – net 2,99 euro. Vismare kainos kiek mažesnės – 100 gramų nuo 0,80 euro iki 2 eurų. Bet čia buvo ir brangiausia rūkyta žuvis. 100 gramų rūkyto ungurio kainavo 3,5 euro.

Vokietijos žvejų kaime Freest kainos jau realesnės. Šviežių plekšnių kilogramas čia kainuoja 2,2 euro, menkių – 4,3 euro, lašišų – 11,3 euro. Ungurys ir čia turi savo kainą. Jo kilogramas kainuoja 31 eurą.

Tarp civilizacijos ir paprastumo

Vokietijoje neteko matyti, kad kur nors gatvėje atvirai būtų prekiaujama šviežiomis žuvimis. Šiuo požiūriu pakankamai liberalūs yra lenkai.

Lenkijos uostamiestyje Darlovkoje nustebino vaizdelis, kai iš žvejybos parplaukę žvejai krantinėje, kur prišvartavo laivą, pastato stalą, čia pats skrodžia žuvis ir jas pardavinėja.

Dar kraupiau atrodo tai, kad išskrostų žuvų atliekas žvejai meta tiesiog į upę. Iš vandens jas tuoj pat graibsto krantinėje nuolat besisukiojantys kirai.

Klaipėdoje mes tokią prekybą žuvimis sunkiai įsivaizduotume. Tų pačių prekybos paviljonų įrengimas Klaipėdoje strigo kaip tik dėl to, kad ilgai nesisekė suderinti vandens tiekimo klausimo. Tuo metu Darlovkoje nei vandens, nei atliekų surinkimo nereikia – viskas metama tiesiai į vandenį. Kas paimta iš gamtos, jai ir grąžinama.

Panašiai yra ir Danijos Bornholmo saloje. Senoviniame Svanekės uostelyje tiesiog krantinėje stovi senos svarstyklės. Jomis iš reiso grįžę žvejai tiesiog krantinėje sveria ir pardavinėja šviežias žuvis.

Panašių dalykų galima pamatyti ir Švedijoje. Tiesa, ten viskas kiek civilizuočiau. Žvejų uosteliuose yra nedidelės parduotuvėlės, kur prekiaujama tiek šviežiomis, tiek rūkytomis žuvimis.

Mums Švedijoje bene labiausiai žinoma Karlshamno "Wiagga Fisk and delikatessrokeri". Tai yra parduotuvė su žuvų rūkyklomis Karlshamno Wiagga uostelyje. Čia veikia visas žuvininkystės kompleksas – uostas, ledo gamykla, rūkykla, parduotuvė ir netgi žuvų patiekalų restoranas. Kelis kartus lankantis žuvų parduotuvėje visada būdavo eilės. Tiesa, jos greitai tirpsta, nes įrengta tokia pat klientų priėmimo sistema, kaip Lietuvos komerciniuose bankuose. Atėjai, pasiėmei numeriuką ir gali rinktis žuvis, viena akimi vis žvilgtelėdamas, kada tablo lentose užsidegs tavo skaičiukas.