Net 18 hektarų plotą užimančioje Klaipėdos prekybos bazėje veikia beveik 100 verslo įmonių. Tačiau duobėti privažiavimo keliai, neremontuoti daugiau nei 20 metų šioje teritorijoje, verčia verslininkus kreiptis į miesto valdžią ir prašyti pagalbos sutvarkyti kelių dangą. Priešingu atveju esą čia dirbančios bendrovės ims merdėti.

Mokestis – didžiulė našta

Klaipėdos miesto savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška pasakojo, kad jam teko analizuoti dydžius nekilnojamojo turto mokesčio, kuriais apmokestinti verslininkai Klaipėdoje.

Teigiama, kad mokesčiai nėra dideli, tačiau ne visais atvejais jie teisingi.

"Įsivaizduokime sandėlius prekybos bazės teritorijoje, prie kurių niekas negali privažiuoti, nes kelias labai blogas. Taigi šių pastatų vertė labai menka, įmonių pelningumas – mažas, ir tas nekilnojamojo turto mokestis, nors ir nedidelis, tampa didžiule našta", – pabrėžė A.Mileška.

Neslepiama, kad šioje bazėje prekybos vietos patrauklumas labai prastas.

Tačiau ten dirbantys verslininkai neprašo mažinti nekilnojamojo turto mokesčio, bet norėtų, kad miesto valdžia prisidėtų tiesiant kelią bazės teritorijoje.
Prašoma sutvarkyti kitas komunikacijas, kad jų naudojamas plotas teiktų naudą ir verslininkai galėtų be vargo mokėti tuos mokesčius miestui.

A.Mileška patvirtino, kad būtent dėl šio klausimo šiandien planuojamas išvažiuojamasis posėdis į prekybos bazės teritoriją.

Esą tai bus pirmas toks posėdis, kuriame dalyvaus labai daug institucijų – be Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, bus ir Trišalė taryba, Strateginės plėtros komiteto bei Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Tąso nervus dešimtmečius

Pasak A.Mileškos, nėra duomenų, kad per pastaruosius 20 metų būtų kas nors tvarkoma prekybos bazės teritorijoje.

Visiškai nepasiekiamų įmonių dėl blogo kelio prekybos bazėje nėra, tačiau po liūties ar snygio keliai daug kur tampa faktiškai neišvažiuojami.

Verslininkai kartais papila žvyro, nusivalo pagal galimybes, bet žiemą, kai pasninga, neretai į bazę įvažiuoti neįmanoma.

Teigiama, kad šios problemos sprendimų gali būti keletas.

"Verslininkai patys norėtų prisidėti prie infrastruktūros tvarkymo, jie tik prašo, kad ta suma, kuria jie prisideda, būtų atleisti nuo mokesčių. Tačiau biurokratinė sistema pas mus yra tokia, kad net uždegus žalią šviesą procesai truks labai ilgai", – pabrėžė A.Mileška.

Procedūros gali užtrukti net iki trejų metų, nes šiuo metu savivaldybė reikalauja pakeisti detalųjį planą.
Maža to, šie dalykai reikalauja papildomų investicijų.

"Manyčiau, kad čia labiausiai trūksta politikų dėmesio. Susitikime bandysime atkreipti jų dėmesį. Kalbėsime, kaip tai galima būtų pagreitinti. Iš Seimo vis sulaukiame pasiūlymų, kaip pagerinti verslo aplinką, kaip padidinti darbo vietų skaičių, bet savivaldos lygiu tai nevyksta. Tokie deklaratyvūs pasiūlymai čia paskęsta", – įsitikinęs A.Mileška.

Pasikeitė verslo pobūdis

Prekybos bazė anksčiau buvo išdalyta į 46 sklypus, jie suformuoti prie pastatų, kiekviename jų dirba po kelias įmones.

Realiai šiuo metu prekybos bazėje veikia iki 100 verslo subjektų. Maždaug prieš 15–20 metų prekybos bazė buvo populiari tarp paprastų miestiečių, kurie čia sudarė didelę dalį klientų.

Tačiau šiuo metu viskas gerokai pasikeitę.

Aurelija Petkūnienė prekybos bazėje savo įmonę turi jau 20 metų. Moteris čia įsikūrė su pirmaisiais verslininkais prieš pat privatizaciją, kai visi plotai priklausė tik savivaldybei.

Bazė prekybos paskirtį šiuo metu praranda. Dabar čia kuriasi baldų plokščių gamintojai, vyksta padėklų gamyba, restauruojami antikvariniai baldai, veikia baldų komisas.

"Prekybos bazė jau nebe tokia, kaip anksčiau. Tačiau čia yra didžiulės patalpos, strategiškai patraukli miesto vieta susisiekimo atžvilgiu. Ji tikrai turėtų būti labiau išnaudojama nei dabar", – įsitikinusi A.Petkūnienė.

Kelias išdalytas po rėžį

Teigiama, kad prekybos bazėje yra daug galimybių kurtis smulkioms bendrovėms. Bet jeigu ir toliau bus netvarkomi keliai šioje teritorijoje, tai bus panašu į degradavimą.

"Be mūsų visų čia dirbančių verslininkų pastangų ir savivaldybės pagalbos nematau tolesnės egzistavimo perspektyvos, nes situacija kas mėnesį blogėja", – mano A.Petkūnienė.

Išskirtina tai, kad nudėvėtos komunikacijos ir keliai prekybos bazėje, net servitutiniai, yra privatizuoti. Nors, pasak verslininkų, jie turėtų priklausyti savivaldybei.

"Įsivaizduokite, tas kelias išdalytas po rėžį. Ir jei, sakykime, bendrovė "Petrutė" neturi pinigų kelio remontui ir niekada jų neturės, kokia prasmė įmonei "Jonas" savo dalį kelio remontuoti? Ką sprendžia ši situacija, juk kelio vis tiek nėra?" – teigė A.Petkūnienė.

Valdiškas požiūris

Bazės teritorijoje veikia ir muitinės sandėliai, ir jiems tie keliai reikalingi. Tačiau verslininkams iki šiol neteko girdėti, kad šiai valdiškai institucijai minėta problema rūpėtų.

"Manau, kad muitinės sandėlių darbuotojams turėtų būti svarbu, kaip privažiuoti prie savo darbo vietos, bet jie turbūt taip įpratę, patys yra valdiški ir jų požiūris – valdiškas. O verslas moka mokesčius, ir jis negali būti nepelningas", – teigė A.Mileška.

Verslininkai siekia, kad 18 ha plotas miesto centre, tai yra prekybos bazė, būtų įtraukta į strateginį miesto planą, detalusis planas turėtų būti pakeistas taip, kad jis būtų įgyvendinamas, be to, reikėtų užsiimti lėšų paieška.

"Mes nusiteikę ir patys prisidėti prie infrastruktūros gerinimo. Ir ne vienas miestas turi tokią patirtį. Pavyzdžiui, Alytus kuria verslo parką, kuriame prie jo kūrimo prisidėjusiems verslininkams numatomos mokesčių lengvatos. Nes visi yra suinteresuoti darbo vietų kūrimu. Tą ir Klaipėdos valdžia turėtų daryti", – įsitikinusi A.Petkūnienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas vylėsi, kad bet kuriuo atveju šie dalykai pajudės, esą priešingu atveju jie net nediskutuotų dėl to su miesto valdžia.

"Mes dedame visas pastangas, kad situacija prekybos bazėje pasikeistų. O mūsų pastangos tą procesą pagreitins", – pabrėžė A.Mileška.