Klaipėdos uoste atrastos galimybės gilinti akvatorijas prie krantinių nerekonstruojant jų.

Detaliai analizavo

Kraunant didelius laivus, kiekvienas centimetras yra reikšmingas. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovybė ne kartą įrodinėjo, kad prie jos šiaurinėje dalyje naudojamų krantinių įmanoma šiek tiek pagilinti nerekonstruojant krantinių.

Siekdama, kad į uostą būtų pritraukta kaip galima daugiau krovinių, Uosto direkcijos vadovybė sutiko leisti pagilinti prie krantinių tik detaliai išanalizavus, ar tai galima daryti. Praeityje būta atvejų, kad pagilinus prie rekonstruotų krantinių, jose atsirasdavo deformacijų.

Šiuo metu jau paskelbtas konkursas papildomam išgilinimui prie minėtų krantinių.

Gali būti, kad papildomi gilinimai ateityje bus atliekami ir prie kitų uosto krantinių.

Ne visur galima gilinti

Hidrotechninių įrenginių statybos uoste ekspertai – bendrovė „Hidrosfera“ analizavo galimybes papildomai gilinti prie KLASCO naudojamų 4; 5 ir 6 krantinių. Dabar prie šių krantinių yra 13,5–14 metrų gylis.

Labiausiai tinkamos papildomam gilinimui yra 5 ir 6 krantinės. Pirmosios ilgis – 264, antrosios – 157 metrai. Ekspertų vertinimu, prie jų galima gilinti net iki 15,5 metro. Tačiau realiai rekomenduota gilinti iki 14,8 metro su 0,3 metro pergilinimu. Realiai gylis prie šių krantinių galėtų būti 15,1 metro. Tai reiškia, kad prie krantinių būtų galima krauti laivus su 14 metrų gramzda. Prie šių krantinių galėtų švartuotis "Post Panamax" klasės sausakrūviai laivai apie 260 metrų ilgio. Jų vandentalpa būtų iki 120 tūkst. tonų.

Problemiškesnė yra krantinė nr. 4. Ji statyta seniau. Ekspertų vertinimu, prie jos galima gilinti iki 14 metrų. Norint gilinti iki 14,5 metro, kaip pageidauja krovos kompanija, būtina rekonstruoti krantinę.

Trauklys uoste dar pasirodo

Ekspertų vertinimu, Klaipėdos uostas laikomas probleminiu ir pakankamai sudėtingu laivybai.
Daugiau nei prieš dešimtmetį buvo rekonstruoti uosto vartai ir jame sumažėjo trauklys – pagal krantinę nuo jūros judančios išilginės bangos.

Tačiau bendrovės „Hidrosfera“ pateiktais duomenimis, per metus uoste trauklys susidaro vidutiniškai 19 kartų. Jis ima „šokdinti“ prie krantinių prišvartuotus laivus – trūkinėja jų švartavimo lynai, gali būti sugadintos krantinės, pramušti laivų korpusai. Pavojingiausias trauklys – prie uosto vartų ir 3–4 kilometrus nuo jų iki Danės upės žiočių ir toliau. Realiai traukliai susiformuoja visame uoste, netgi pakankamai uždaroje Malkų įlankoje.
Vidutinė trauklio trukmė – iki 35 valandų, bet kartais jis trunka ir 3–4 paras. Didesni ir ilgalaikiai traukliai būna 3–6 kartus per metus.

Geriausios sąlygos traukliui susidaryti – dėl pučiančių stiprių pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų vėjų susidariusi patvanka. Esant 30 metrų per sekundę minėtų krypčių vėjams, į uostą genama iki 1,5 metro aukščio banga. Per metus Klaipėdos uoste būna 5–8 dienos, kai vėjo greitis siekia per 30 m/s.