Kai kurie juodkrantiškiai sako, kad tokias pakrantes nuo vaikystės mato. Neringos valdžia aiškina, kad statybinių medžiagų sąvartynai prie marių – sovietmečio palikimas.

„Nuo sovietmečio buvo prasta mada. Turbūt buvo brangu, nepatogu keltais išvežti. Kur dirbdavo, ten išmesdavo. Dabar jau geriau“, – aiškino Neringos meras Darius Jasaitis.

Akių tokie vaizdai nebado ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai.

„Krantų, kur tikrai daug statybos šiukšlių, yra. Prie Gintaro įlankos yra nemažai“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Juodkrantiškiai nelabai supranta, kas sąvartynus prie marių turėtų kuopti.

„Pagal dokumentus įdomu, kieno ta pakrantė . Mes norime, kad būtų sutvarkyta, bet, kai pradedi aiškintis, tai čia bus parko, miškininko, savivaldybės... Kai visiems trims reikia susitarti, sudėtinga“, – skundėsi Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.

Neringos valdžia pripažįsta, kad už tvarką prie marių atsakinga ji.

„Tvarkyti turi savivaldybė, bet kaip sutvarkyti 50 km pakrantę ir viską išrinkti? Turbūt reikalinga speciali aplinkosaugos programa“, – svarstė D.Jasaitis.

Esą ir talkas marioms kuopti būtų galima organizuoti, bet, anot Neringos valdžios, tokie sąvartynai saugo gyvenvietę, mat marios kai kur prie kelio artėja, kelis kartus vanduo jau šaligatvius nuplovė.

„Dar visiškai neseniai – prieš penkiolika metų – pats Nacionalinis parkas taip tvarkė pakrantes ir tvirtino, kad jos nebūtų plaunamos Juodkrantėje, leisdami pilti statybinį laužą“, – sakė D.Jasaitis.

Tvarkyti turi savivaldybė, bet kaip sutvarkyti 50 km pakrantę ir viską išrinkti?

„Daug kur pildavo tokias statybos šiukšles. Jas išėmus galime prisidaryti dar daugiau bėdų. Iš karto reikia plano, kaip kitaip tvirtinsime krantą“, – akcentavo A.Feser.

Aplinkos ministras sako, kad vien nelegalių sąvartynų Lietuvoje buvo apie 800. Panašių dar nesutvarkytų vietų lieka.

„Su Neringos savivaldybe aptarėme, kad ieškosime pinigų ir išvešime į regioninius sąvartynus, kurie tam pritaikyti. Aplinkos ministerija turi nusimačiusi europinius fondus ir jų pinigus tam. Neringa bus viena iš jų“, – žadėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Už įvažiavimą į saugomą teritoriją kasmet surenkama apie 2,5 mln. eurų. Teigiama, kad jie naudojami kurortui tvarkyti.