Sausio 28-oji yra ta diena, kai 1945-aisiais, pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Vermachto kariuomenė tarybinės armijos buvo išvyta iš Klaipėdos.

Sovietmečiu ši data vadinta Klaipėdos išvadavimo diena. Istorikai konstatuoja, kad tai buvo miesto ištuštėjimo ir visiškai kitokios jo istorijos pradžia.

Vakar nuo ryto traktoriukai burzgė S.Daukanto gatvėje esančio memorialo aikštėje, įranga stumdė sniegą, keli vyrai valė akmenines plokštes su žuvusiųjų pavardėmis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja per kitus savivaldybės darbuotojus patikino, kad jokių nurodymų sausio 28-ąją valyti būtent minėtą aikštę nebuvo gavusi.

Esą darbininkai šioje vietoje stumdė sniegą taip pat kaip kitose viešosiose miesto vietose pasnigus.

Klaipėdos savivaldybės atsakingi darbuotojai tikino, kad jokio viešo renginio nė negali būti, taisyklės visiems vienodos.

Šiuo metu dėl karantino negalima ne lauke burtis daugiau nei dviem skirtingų šeimų atstovams, lauke būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, laikytis saugaus atstumo.

Uostamiesčio policijos pareigūnai buvo pasirengę užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, bet S.Daukanto gatvėje uniformuotų pareigūnų nesimatė.

Prieš 12 val. prie paminklo atėjo keli žmonės. Po vieną ar du jie dėjo gėles ir ilgai negaišdami ėjo savo keliais.

Vidurdienį gatvėje sustojo Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje automobilis. Iš jo išlipo keli vyrai. Vienas jų padėjo prie paminklo vainiką, kiti – po gėlę.

Oficialių kalbų nebuvo nei kam sakyti, nei kam klausyti.

Memoriale palaidota apie 600 tarybinių karių, žuvusių Klaipėdos šturmo metu.

Ne tik istorikai, bet ir su istorijos mokslais nesusiję žmonės teigia, kad paprasti kareiviai, nesvarbu, kurioje pusėje kariavo, nėra kalti dėl didžiosios politikos ir yra verti bent jau paprastos pagarbos.

Vis dažniau akcentuojama tai, kad kalbant apie šias datas nereikėtų politikuoti.