Narkomanai su švirkštais, besišlapinantys benamiai – tokie vaizdai tapo įprasti Didžiojoje Vandens gatvėje. O pagalbos šauksmai atsimuša į biurokratų abejingumo sieną.

Pro langą – baisūs vaizdai

Dalia Pedersen su vyru Hansu–Henriku į Didžiosios Vandens gatvės 23 namą atsikėlė prieš šešerius metus. Šeima nesitikėjo, kad kitoje gatvėje esantis apleistas pastatų kompleksas ateityje kels tiek rūpesčių. Tačiau statiniai, pažymėti Didžiosios Vandens gatvės 26, 26a, 28, 28a numeriais, vis nyko ir tapo paauglių, benamių ir narkomanų susibūrimo vieta.

Susirinkę jaunuoliai lazdomis daužo užkaltus langus, duris, mėto akmenis ir lentas į gatvę, vartoja svaigiuosius gėrimus. Prieš kelerius metus vienas jų išdaužė D.Pedersen priklausančio buto langą.

Klaipėdietės teigimu, taip pasielgusį paauglį sulaikė policija, tačiau netrukus jis vėl linksminosi pastate. Moteris prisiminė, jog kartą į apleistą pastatą paaugliai buvo atsinešę ir šaunamąjį ginklą.

Šiame komplekse renkasi ir narkomanai. Per D.Pedersen buto langus matosi, kaip antrame aukšte jie svaiginasi – leidžiasi į venas ar uosto kažkokias medžiagas, supiltas į celofaninius maišelius. Tai narkomanai daro be baimės. Į pastatą svaigintis jie užsuka prieš vidurdienį.

„Sunkiau buvo prieš kelerius metus, kai buvo atviros durys iš gatvės pusės. Spėju, jog ten vykdavo kažkokia prekyba. Triukšmas netildavo visą naktį. Atėję žmonės pasibelsdavo, trumpam įeidavo ir greitai išeidavo. Šios durys užmūrytos prieš porą metų, bet šiukšlių antrame aukšte niekas nesurinko“, – tvirtino moteris.

Užuolaidas laiko užtrauktas

Benamiai apleistame pastate būriuojasi nuolat. Toje pusėje, kur yra D.Pedersen vaikų kambarys, statinyje jie įkūrė tualetą – šlapinasi šviesiu paros metu nesislėpdami.

„Auginame keturis vaikus. Dvidešimtmetės dukros nenustebinsi, tačiau trys vaikai mažamečiai. Šešerių sūnus ir dešimtmetė dukra viskuo domisi. Kaip man jiems paaiškinti, ką čia dėdės daro. Nesaugu vaikams ne tik pareiti iš mokyklos, bet ir būti namuose. Negalime atitraukti užuolaidų – saugome mažuosius nuo baisių vaizdų“, – pasakojo moteris.

Dažnai į pastatų kompleksą tenka skubėti ir ugniagesiams. Benamiai čia sukėlė ne vieną gaisrą.

Nepavydėtina ir pačių statinių būklė. Pasak D.Pedersen, jie griūva akyse. Stogo danga krenta į gatvę, pakaktų tik stipresnio vėjo gūsio. Moteris tvirtino, jog pastate teko matyti ir didelių žiurkių. Vasarą šeima negali net atsidaryti buto langų, nes nuo apleistų statinių sklinda baisus dvokas.

Matydama, jog situacija prastėja, moteris ne kartą raštu ir telefonu kreipėsi pagalbos į savivaldybę, merą, policiją, kad šie įpareigotų savininkus susitvarkyti. Pirmąjį raštą ji parašė prieš trejus metus.

D.Pedersen prisiminė, jog iš pradžių ji buvo siuntinėjama iš vieno skyriaus į kitą. Vėliau valdininkai žadėjo pasidomėti problema, tačiau situacija į gera nepasikeitė.

„Tuščias reikalas. Prieš metus aiškino, kad rengiamas pastato detalusis planas, bet realių darbų nesimato. Suprantu, jog tai ne savivaldybės turtas, bet kažką ji turėtų daryti. Jei savininkai neturi pinigų statyboms, tai bent užkonservuotų, kad niekas ten nepatektų“, – guodėsi moteris

D.Pedersen bandė kalbėti ir su pastatų savininkais, bet jie atrėžė, kad ši kreiptųsi į teismą.

„Juokingiausia, jog Didžioji Vandens gatvė įrašyta į lankytinų vietų sąrašą. Čia užsuka būriai turistų. Kol jiems ant galvų kokia čerpė neužkris, matyt, niekas nepajudės“, – svarstė klaipėdietė.

Pastatų savininkai nesutaria

Didžiojoje Vandens gatvėje esantis statinių kompleksas turi keturis savininkus.

Statinys 28a vidiniame kieme priklauso architektui Adomui Skiezgilui. Numeriu 28 pažymėto pastato savininkas įmonė „Ūkas“, už kurios veiklą atsakingas Kęstutis Meškauskis. 26 pastatas priklauso veiklos nevykdančiai įmonei „Redt“ ir jos darbuotojui Zigmui Kerpei, 26a sandėliukai – Rolandui Bilotui. Savininkai tvirtina, kad neva savo turtą prižiūri, ir apsileidimu kaltina kitus.

„Vienintelis tvarkausi. Buvau daug ką padaręs, bet kilo gaisras ir 100 tūkst. litų, kuriuos investavau, išlėkė į orą. Dar turiu laiko susitvarkyti. Iki birželio susidėsiu langus, iki rugsėjo uždengsiu stogą. Šiukšles vežu už visus, kovoju su benamiais. Dirbu tiek, kiek leidžia pajamos“, – teigė A.Skiezgilas. Pastate architektas planuoja įrengti galeriją ir dailės studiją.

Z.Kerpė tikino, jog prie gatvės esantį pastatą tvarkė prieš Velykas, o pernai užmūrijo langus, duris. Tačiau antrame pastato aukšte šiukšlių netrūksta. Pasak Z.Kerpės, benamiai į antrą aukštą patenka per K.Meškauskio pastatą, pasidėję kopėčias, o į pastarąjį per A.Skiezgilo ir R.Biloto turtą.

„Negalime lįsti į svetimą teritoriją ir joje tvarkytis. Iš pradžių žadėjome visi keturi savininkai kartu tvarkytis, bet nesusitarėme. Mes viską, ką savivaldybė sakė, padarėme ir baudą sumokėjome. Jei kiti pastatai būtų užsandarinti, tokių problemų nekiltų. Ne kartą kalbėjome su K.Meškauskiu, kad reikia užsandarinti, tačiau jis nieko nedarė“, – tvirtino Z.Kerpė.

Pasak 26 namo savininko, prieš metus pradėtas ruošti pastato detalusis planas, tačiau vis atsiranda vis. „Priešingu atveju seniai viskas būtų sutvarkyta. Vieninteliai kažką darome. Kai susitvarkysime, patiems bus nesmagu dėl tokios teritorijos“, – teigė Z.Kerpė.

Keblu surasti kaltininkus

Už statinių nepriežiūrą savivaldybė savininkams gali skirti nuobaudas. Bausti tokius asmenis gali ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamentas, jei pastatas yra jo teritorijoje.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, jog priversti apleistų pastatų savininkus susitvarkyti sunku. Trūksta griežtesnių baudų ir įstatymų. Anot jo, problemų kyla ir dėl jų suradimo. Dažniausiai, G.Pociaus teigimu, apleistų pastatų savininkai slapstosi – pateikia neteisingus duomenis.

„Siunčiame registruotus laiškus, o jie grįžta. Tokie žmonės jaučiasi visagaliai. Tik su dalimi apleistų pastatų savininkų pavyksta susitarti, kad susitvarkytų“, – tvirtino G.Pocius.

Apleistų pastatų savininkus nelengva surasti ir Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kuri juos gali bausti už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus.

G.Pocius tvirtino, jog nėra priemonės, kuri sudrausmintų apsileidėlius. Nuobaudos už tokį pažeidimą nėra didelės – įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 1000 litų. Pasak G.Pociaus, nors savininkas nesitvarko eilę metų, iš karto jam maksimalios baudos skirti negalima.

Valdininkai jaučiasi bejėgiai

Apsileidėliams tramdyti nepadeda ir nekilnojamojo turto mokestis, kuris skaičiuojamas nuo jo vertės. Mokesčio tarifas siekia nuo 0,3 iki 1 proc. G.Pocius tvirtino, jog miesto taryba pastatus prižiūrintiems asmenims nustatė 0,8 proc. tarifą, o apsileidėliams – 1 proc.

„Dėl mažo skirtumo apleistų pastatų savininkams neapsimoka tvarkytis. Jei pastariesiems būtų nustatytas 5 proc., tai vargu ar tokie asmenys norėtų prarasti keliasdešimt tūkstančių litų per metus. O tereikia sutvarkyti stogą, kad į vidų nevarvėtų vanduo, čerpės praeiviams ant galvos nekristų, užsandarinti langus ir duris“, – teigė G.Pocius.

Vedėjas tvirtino, jog teoriškai savivaldybė gali pati užkonservuoti pastatą, tačiau tam reikėtų panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, o ar pavyktų jas susigrąžinti, neaišku.

G.Pociaus manymu, geriausia drausminimo priemonė, jei įstatyme būtų numatyta, kad penkerius metus neatsiradus apleisto pastato savininkui būtų galima kreiptis į teismą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės reikmėms. Tada pastatą būtų galima parduoti aukcione, o iš gautos sumos atskaičiavus sąnaudas likusią grąžinti savininkui.

„Nėra tokios beržinės rykštės, kuri sudrausmintų netvarkingų pastatų savininkus. Reikėtų pasigauti juos tamsioje tarpuvartėje už kampo ir išsijuosus diržą tėviškai gerai išperti kailį. Gal tada suprastų, kad reikia tvarkytis ir saugoti aplinkinius. Tad dabar Didžiosios Vandens gatvės gyventojams apgailestaudamas galiu pasakyti, jog kol kas gražesnio vaizdo nepamatys“, – komentavo G.Pocius.

Apleistų pastatų netrūksta

Didžiosios Vandens gatvės pastatų kompleksas yra kultūros vertybių teritorijoje. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis neslėpė, jog tai miesto gėda. Tačiau, pasak jo, šiais pastatais turi rūpintis savivaldybė.

„Galėtume šio pastato imtis ir mes, tačiau turime svarbesnių. Būtų juokinga, jei kreiptumėmės dėl šito. Savivaldybė turi užtektinai svertų apleistų pastatų savininkams sutramdyti. Informaciją perdavėme jiems. Skirsime baudą ir mes“, – teigė N.Puteikis.

Klaipėdoje užregistruoti 72 apleisti statiniai. Uostamiesčio policijos pareigūnai ir ugniagesiai neslepia, jog jiems apleisti pastatai kelia daug rūpesčių.

„Situaciją žinome, siunčiame ekipažą pažiūrėti. Ką daugiau galime padaryti? Posto prie kiekvieno apleisto namo nepastatysi. Žmonių tiek nėra. Būtų mano valia, nugriaučiau“, – teigė 1-ojo Klaipėdos policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis.