Be savininko žinios apgriuvusį pastatą kultūros vertybe paskelbę valdininkai dabar patys suka galvą, kaip priversti užsienyje gyvenantį griuvenos šeimininką vykdyti jų nurodymus.

Vietoj veiklos – šnipštas

Baltarusijos pilietis Olegas Ermak pastatą Naujojoje Uosto gatvėje 5A, kur seniau veikė Visuomenės sveikatos centras, įsigijo ir žemę aplink jį išsinuomojo prieš kelerius metus.

Tuo metu statinys dar nebuvo įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Užsienietis šioje vietoje ketino užsiimti komercine veikla. Tačiau pernai liepą komisija tą griuveną kažkodėl pripažino kultūros vertybe.

Minske gyvenantis savininkas kreipėsi į teismą siekdamas, kad pastatas būtų išbrauktas iš kultūros paveldo objektų sąrašo. Tačiau Vilniaus administracinis teismas nepatenkino jo prašymo. Tad pastatui, kurį norėta rekonstruoti, taikomi kur kas griežtesni reikalavimai.

O.Ermak valstybinės žemės nuomos sutartį 32 metams pasirašė 2007-ųjų vasarį. Tačiau Baltarusijos pilietis nemoka žemės mokesčio. Per dvejus metus susidarė daugiau nei 55 tūkst. litų suma. Uostamiesčio savivaldybė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kad pinigai būtų ieškoti.

„Ėmėmės veiksmų, bet procesas užtruko. Teismas paprašė medžiagą išversti į baltarusių kalbą, kad atsakovui viskas būtų suprantama. Tai ir padarėme“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Artūras Žičkus.

Nepaisant nesumokėto mokesčio, valstybinės žemės nuomos sutartis su O.Ermak nėra nutraukta.

Policija iš Minsko neatvesdins

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, jog su apleisto statinio savininku ne kartą bandyta susisiekti. Siųsti prašymai, kad O.Ermak atvažiuotų sutvarkyti pastato, susimokėtų mokestį. Tačiau jokios reakcijos nesulaukta.

„Nuo pastato įsigijimo pradžios savininkas nieko nepadarė. Žinome jo gyvenamąją vietą, bet tai nieko nekeičia. Su policija atvesdinti negalime. Nugriauti pastato taip pat. Tai žmogaus nuosavybė. Galime sulaukti milijoninio ieškinio. Dėl to kreipėmės į juristus“, – tvirtino skyriaus vedėjas.

Susisiekti su O.Ermak nepavyksta ir Kultūros paveldo departamentui. Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Mantas Bagočius tvirtino, jog šio pastato savininkui buvo rašytas ir išsiųstas į Minską ne vienas reikalavimas sutvarkyti pastatą, bet reakcijos jokios.

„Pavyko susisiekti su lietuviu, kuris anksčiau turėjo įgaliojimus tvarkyti turtą. Prašėme, kad perduotų savininkui, jog atvyktų ir sutvarkytų pastatą, bet, kaip matote, neperdavė“, – pasakojo inspektorius.

Į reikalą įtrauks ir ambasadą

M.Bagočiaus teigimu, Klaipėdoje tai vienintelis atvejis, kai kultūros vertybe pripažintas pastatas priklauso užsieniečiui.

„Kadangi nesulaukiame jokios reakcijos į raštus, prasidės teisiniai dalykai. Teks bendrauti per Užsienio reikalų ministeriją, konsulatus“, – tvirtino inspektorius.

Kultūros paveldo objektų sąrašas atnaujinimas nuolat. Ar pastatas yra vertybė, sprendžia komisija.

A.Bagočiaus tvirtinimu, savininkas, prieš įsigydamas statinį, turėjo įvertinti, kad šis gali būti kultūros vertybė, nes yra senamiestyje. Pastato paveldinė būklė buvo prasta nuo pat pradžių, o dabar dar prastesnė. M.Bagočius tvirtino, jog nėra ir kaip nubausti nykstančio pastato savininko.

„Teisiškai pažeidėjas turi būti supažindintas su protokolu prieš skiriant nuobaudą. Yra numatyta galimybė protokolą surašyti už akių, bet tokie jie visada atmetami. Bandysime surašyti savininkui protokolą ir per ambasadą siųsti, kad šis susipažintų. Kiekvienas savininkas pasakytų, jog jo pastatas nėra vertybė ir norėtų, kad toje vietoje išdygtų dangoraižis“, – įtarė M.Bagočius.

Vaiduoklių mieste daugėja

Klaipėdoje yra apie 80 apleistų statinių. Pasak G.Pociaus, tokių jų ir toliau sparčiai daugėja. Vedėjo teigimu, tam įtakos turi ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir nenoras tvarkytis – pastato angoms užtaisyti daug lėšų nereikia.

Apsileidėlius savivaldybė auklėja dviem būdais – skiria administracines nuobaudas ir nustato maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Pastarasis taikomas 36 savininkams.

Tačiau G.Pocius pripažino, jog taikomos priemonės nėra efektyvios. Jo teigimu, už pastatų nepriežiūrą turėtų būti nustatytos didesnės baudos. Dabar jos siekia nuo 200 iki 5 tūkst. litų.

Anot vedėjo, apsileidėliams reikėtų patvirtinti didesnį maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Nors tvarkingų pastatų savininkams jis siekia 0,8 proc., realiai šie sumoka panašią sumą, kaip ir netvarkingieji. Mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į pastato mokestinę vertę, o ši nustatoma atsižvelgiant į pastato būklę.

„Efekto sulauktume tuo atveju, jei nekilnojamojo turto mokesčio tarifas pastatų neprižiūrintiems savininkams siektų 5 proc. Tada jie susimąstytų, kas labiau apsimoka – tvarkytis ar mokėti mokestį“, – pabrėžė vedėjas.

G.Pociaus teigimu, skirti nuobaudą pažeidėjui taip pat nėra paprasta. Reikia nustatyti savininko gyvenamąją vietą, surašyti patikrinimo aktą, kur konstatuojama pastato būklė.

Jei savininkai nereaguoja į raštus, juos galima atvesdinti su policija. Anot vedėjo, ši priemonė dar netaikyta.

Nacionalizuoti dar nesiryžta

G.Pocius tvirtino, jog valstybės požiūris į apleistų pastatų savininkus turėtų būti griežtesnis.

Vedėjas sakė, jog buvo minčių siūlyti priimti įstatymo pataisą, kad, jei žmogus ilgiau nei penkerius metus netvarko pastato, būtų galima kreiptis į teismą ir statinį paimti visuomenės reikmėms.

„Tikiu, jog tada viskas pajudėtų“, – prognozavo G.Pocius.

Kultūros paveldo departamentas gali pradėti procedūras dėl pastato paėmimo valstybės nuosavybėn, jei savininkas nesitvarko ilgą laiką, blogina jo būklę. Tačiau Lietuvoje taip nėra pasielgta nė su vienu statiniu.

„Ši procedūra labai sudėtinga. Rašomi įspėjimai, formuojamos komisijos. Galutinį sprendimą priima teismas. Tokią procedūrą pradėjome dėl buvusios skerdyklos pastato, kai savininkai ilgai jo neprižiūrėjo ir kilo gaisras. Pradėjus procedūras, jie užtaisė angas, uždengė stogą. Spręsime, ar pocedūras tęsti“, – tvirtino M.Bagočius.

Inspektorius tvirtino, jog priemonių užtikrinti, kad paveldinių pastatų būklė neprastėtų, užtenka. Tačiau pripažino, jog yra 10 apleistų, bet kultūros vertybėmis pripažintų pastatų.

„Ne kiekvienas nori užsandarinti pastatą. Tokiems siunčiame reikalavimus. Nesuprantu, kodėl jie nesitvarko savo turto, esančio reprezentacinėje miesto vietoje?“ – svarstė inspektorius.

Kai kuriais atvejais susidaro vaizdas, jog savininkai specialiai laukia, kol pastatas sugrius. Anot M.Bagočiaus, tokiais atvejais sprendžiama, ar išbraukti pastatą iš kultūros vertybių sąrašo.

„Žmogus turi suvokti, kad įsigijęs paveldinį objektą turi jį prižiūrėti. Stengiamės jam išaiškinti, kad tai mūsų istorija, ne biurokratija. Turime saugoti unikalumą“, – tvirtino M.Bagočius.

Ramunė Staševičiūtė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė

Apleistais pastatais turi rūpintis jų savininkai. Tačiau miesto savivaldybė turėtų jiems neduoti ramybės. Tik kai kuriais atvejais nelabai ką paspausi. Su svetima nuosavybe nelabai ką ir gali daryti. Susidaro įspūdis, kad teisės aktuose yra spragų, kurios neleidžia efektyviai kontroliuoti netvarkingų pastatų savininkų. Pastarieji, jei nesugeba susitvarkyti, galėtų parduoti savo turtą. Tvarka turėtų būti griežtinama. Neprižiūrimas turtas galėtų būti paimamas visuomenės reikmėms. Tada būtų efektas. Senamiestyje yra daug išpuoselėtų vietų, kurias darko koks nors vienas apleistas pastatas.

A.Bagočiaus tvirtinimu, savininkas, prieš įsigydamas statinį, turėjo įvertinti, kad šis gali būti kultūros vertybė, nes yra senamiestyje.