Nors artėjant euro įvedimui Lietuvoje buvo prognozuotas neišvengiamas didelio vartojimo prekių kainų šuolis, Statistikos departamentas šito kol kas nefiksuoja. Tačiau pirkėjai jau pastebi, kad drastiškai brangsta būtent tos prekės, kurios nepatenka į plataus vartojimo produktų krepšelį.

Stebi perkamiausias prekes

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė informaciją apie birželį fiksuotas 40 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius.

Duomenys surinkti iš 18 miestų, kur 637 prekybos įmonėse ir centruose buvo skaičiuotos bei užregistruotos 3 679 prekių kainos.

"Stebimos ir tiriamos kainos tų prekių, kurios įtrauktos į labiausiai vartojamų prekių krepšelį. Jį sudaro apie 100 prekių. Kainų indeksą atspindi būtent tas krepšelis", – teigė Lietuvos statistikos departamento Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos viršininkė Gražina Sebeckienė.

Birželį, palyginti su geguže, didžiausi buvo daržovių ir vaisių kainų pokyčiai. Labiausiai atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, ankstyvosios bulvės, bananai, o pabrango burokėliai, pomidorai.

Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos esą beveik nepasikeitė, nes kai kurių jų pigimą atsvėrė kitų prekių ir paslaugų brangimas. Tačiau paslaugų kainos augo jau trečią mėnesį iš eilės.

"Į mūsų stebimų prekių krepšelį pakliuvo būtiniausios pagrindinės prekės, kurios sudaro pakankamai didelę vartojimo išlaidų dalį – beveik ketvirtadalį", – pabrėžė Lietuvos statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

Kas prasprūsta pro akis?

Vartotojai pastebėjo, jog yra kai kurių prekių, pavyzdžiui, klijų, buitinės chemijos priemonių, kurios pabrango net trečdaliu. Tačiau klijai, pasak statistikos specialistų, nesudaro reikšmingų namų ūkio išlaidų, todėl jų kainų pokyčiai neįtraukti į stebėjimą.

N.Alejeva pripažino, kad veikiausiai gali būti, jog yra tokių prekių, kurių kainos nestebimos, nors jų pokyčiai gali būti dideli, tačiau tos prekės nepakliūva į Statistikos departamento apskaitą.

"Mes atliekame namų ūkio biudžeto tyrimus, iš kurių matome išlaidas. Įdomu tai, kad artėjant euro įvedimui bendra infliacija nedidėja, tačiau pastebėjome, kad jau trečią mėnesį iš eilės auga paslaugų kainos. Kai kurios paslaugos yra sezoninės, pavyzdžiui, atostogų kelionės į užsienį. Jos per mėnesį žymiai pabrango – net 7,8 proc.", – tvirtino N.Alejeva.

Esą čia suveikė sezoninis veiksnys, kai šioms paslaugoms būtent dabar yra didžiausia paklausa.

Pastebėta, jog pabrango ir būsto nuoma. Tai siejama su mažėjančia nuomojamų būstų pasiūla ir augančia paklausa.

"Negalima visų prekių ir paslaugų pabrangimo sieti tik su euro įvedimu. Yra veiksnių, kurie kartojasi kasmet – sezoniškumas, paklausa. Pastebėjome, kad 0,7 proc. pabrango kirpyklų ir asmens priežiūros įstaigų paslaugos, su kuo tai susiję, paaiškinimo neturime", – teigė N.Alejeva.

Neišvengė pabrangimo

N.Alejevai antrino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas. Jo manymu, šioje diskusijoje neretai yra praleidžiamas faktas, kad kainos nuolat kinta.

"Labai svarbu atskirti, kuris kainų didėjimas arba mažėjimas susijęs su euru ir kuris su tuo nesusijęs. Labai svarbu, kad tos natūralios kainų kaitos neužkartume eurui, jo įvedimo procesui", – tvirtino V.Žukauskas.

Tačiau praktika rodo, jog pas estus, kurie eurą įsivedė nuo 2011 metų,  kainų kilimo iškart po permainų neišvengta.

Estijos statistikos departamento duomenimis, per pirmą pusmetį po euro įvedimo šalyje labiausiai brango drabužiai ir avalynė – 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos –7,3 proc., alkoholis ir tabako gaminiai – 5 proc., maisto produktai – 3 proc., transporto paslaugos – 1,1 proc.

Gera žinia ta, kad vidutinis atlyginimas Estijoje po euro įvedimo padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o įmonių pelnas išaugo – 1,4 proc., sumažėjo bedarbių, augo bendrasis vidaus produktas.

Prekybininkai eksperimentuoja

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas neslėpė, kad pardavėjai, didindami kainas, stebi, kaip į tas permainas reaguoja klientai.

"Visada rizikingiau didinti kainas ten, kur žinoma, kad vartotojai yra labai atidūs ir kad jie pastebės bet kokį, net mažiausią kainų pasikeitimą. Kainas lengviau didinti žinant, kad vartotojai beveik nesureaguos į šias permainas", – dėstė V.Žukauskas.

Esą, kur vartotojai įprastai neturi daug pinigų ir stebi bet kokias kainoraščių permainas, kur konkurencija didelė, ten galimybė piktnaudžiauti kainų didinimu mažesnė.
Tais pirkėjais, kurie perka prabangos prekes ir mažai galvoja apie išlaidas, manipuliuoti lengviau.

"Neabejoju, kad įvedus eurą kainos kažkiek pasikeis, bet labai sunku nusakyti priežastis: ar tai natūrali kaita, ar susijusi su euru. Manau, kad jei kainos ir kils, tai tikrai nežymiai", – įsitikinęs V.Žukauskas.

Bijo manipuliacijų

Lietuvos banko užsakymu pastarasis "Eurobarometro" tyrimas dėl gyventojų nuomonės apie euro įvedimą buvo atliktas daugiau nei prieš metus. Šio tyrimo duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai nerimavo dėl galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu.

Teigiama, kad įstatymais apribotos bet kokios manipuliacijos, dėl kurių galėtų nukentėti gyventojai.
Vieneri metai po euro įvedimo dienos – privalomo kainų nurodymo litais ir nauja valiuta laikotarpis.

Kainos litais ir eurais turi būti nurodomos ne tik prekybos ir paslaugų teikimo vietose, bet ir prekių bei paslaugų reklamoje, jei joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina.

Kainų nurodymas litais ir eurais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas sykiu su nereikalinga informacija.

Kainos etiketėje turi būti nurodomos kuo didesniu paryškintu šriftu kontrastiškame fone, pavyzdžiui, tamsiu šriftu šviesiame vienspalviame fone.

Tai galios ir prekių pardavėjams, besiverčiantiems išnešiojamąja ar išvežiojamąja prekyba, prie laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), pastatytų lauke turgavietėse.

Jie prekių kainas dviem valiutomis – litais ir eurais – vartotojams galės pateikti žodžiu. Šiais atvejais pardavėjams rekomenduojama turėti rašytinį pavyzdį, o jei yra galimybė, prekybos vietoje viešai pakabinti skelbimą.

Jei pirkėjas pageidaus, pardavėjas turėtų sudaryti galimybę klientui pasinaudoti skaičiuotuvu patikrinti kainą.

Nauja valiuta – ne amžina

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto, kainų augimo klausimas dėl euro įvedimo yra labai svarbus žmonėms, nes esą tai yra arti jų, bet tai – tik dalis problemų, susijusių su nauja valiuta.

Nepaisant valdžios džiugesio, kad Lietuva atitinka euro zonos kriterijus, netyla ginčai, ar šaliai reikia euro, ar tai yra patikima valiuta, nes stipriai ekonomikai reikia stabilios valiutos.

"Paskutinės ekonominės krizės metu apie tai buvo labai ilga diskusija. Tai yra sudėtingi, bet svarbūs klausimai. Juos sprendžia įvairios institucijos, apie juos galvoja ekonomistai, nes tai bus svarbu Lietuvai 10–15 metų, kiek mes tą eurą turėsime", – pabrėžė V.Žukauskas.

Pasak eksperto, tikimybės, kad euro kažkada bus atsisakyta, atmesti negalima. Esą apie tai buvo svarstyta prieš porą metų, kai ekonominė krizė dar nebuvo suvaldyta.

"Tada buvo atvirai kalbama, kiek tas euras dar gyvuos, ar ta valiuta yra ilgalaikė. Per šią krizę juo buvo sudvejota, o tų krizių bus ir ateityje. Nenoriu nieko prognozuoti, bet kad euras nėra amžina valiuta, akivaizdu", – teigė V.Žukauskas.

Birželio 4 dieną Europos Komisija pasiūlė ES Tarybai leisti Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.

Galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas jau visai netrukus – liepos 23 dieną, kai šį klausimą svarstys ES valstybių ir vyriausybių vadovai ir Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.