Valdžios susirūpinimas kuo griežčiau saugoti piliečių asmens duomenis verčia gūžčioti pečiais – bet kurio iš mūsų privačiu turtu gali domėtis bet kas, bet kada ir be jokios priežasties.

Sąraše – šimtai smalsuolių

Pradėjus veikti naujai Registrų centro savitarnos paslaugai, kai kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas gali patikrinti, kas domėjosi jo turtu, klaipėdiečių šeima apstulbo išvydusi per pusmetį susikaupusį smalsuolių sąrašą.

"Dviejų kambarių butą įsigijome tik pernai. Pasiaiškinus, ar kas nors domėjosi mūsų būstu Registrų centro duomenų bazėje, buvome šokiruoti aptikę pusantro šimto įrašų", – kraupo klaipėdiečiai.

"Būstu domėjosi Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau čia jau nieko nepadarysi, – deklaravome pajamas. Tik ko landžioti reikėjo draudimo kompanijai, nekilnojamojo turto agentūrai, notarui? Ko ieškojo kelios dešimtys Registrų centro darbuotojų, sunkiai suvokiama. Įrašai apie prisijungimą prie sistemos byloja, kad turtu domėtasi ir savaitgaliais, prisijungta po kelis kartus per dieną, kartais net kelių ar keliolikos minučių skirtumu. Kam viso to reikia?" – negalėjo atitokti niekam nieko neskolingi žmonės.

Daugiausiai domėtasi garažo po namu patalpa, neką mažiau dėmesio susilaukė ir žemės sklypas po namu, landžiota ir po buto duomenis.

"Mūsų namas – miesto centre, tačiau tikrai ne aukso kalnų vertoje vietoje. Tačiau vieta automobiliui po namu esančiame garaže, regis, turėtų būti geidžiamiausia visoje Klaipėdoje. Šis turtas tikrintas net 143 kartus. 121 kartą domėtasi žeme po namu, du kartus įeita į buto registrą ", – stebėjosi Simas.

Įrašai – dėl kaimynų?

Registrų centro Klaipėdos filialo vadovės pavaduotoja Eugenija Krasauskienė tikino, kad klaipėdiečių butas yra 35 butų name, todėl žmonės gali nežinoti, kas jame butus parduoda, kas įkeičia, o ką bankai jau spėjo areštuoti.

"Tai yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl įrašai išlieka visų savininkų turto registre, kai registruojame nuosavybės teises, registruojame juridinius faktus, kai priimame užsakymus. Kuomet yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiekvienam asmeniui pateikus prašymą, kiekvienąkart reikia eiti į duomenų bazę. Matyt, šiuo atveju kažkas iš namo kaimynų atliko sandorius, todėl įrašai lieka kiekvieno savininko turto registro duomenų bazėje", – situaciją aiškino Registrų centro Klaipėdos filialo vadovės pavaduotoja E.Krasauskienė.

Tačiau specialistė negalėjo atsakyti, ką tiksliai Registrų centro darbuotojos veikė registro bazėje.

"Čia jau reikia tirti ir aiškintis. Piliečiai gali pateikti prašymą, ir mes atsakysime, kas buvo daroma", – tikino Registrų centro Klaipėdos filialo vadovė Bronė Piščekienė.

Registro centro darbuotojos aiškino, kad darbuotojo įrašas lieka net tuomet, kai reikia perkainoti būstą.

Apsiriko dukart

Tačiau filialo vadovės negalėjo atsakyti, kodėl Registrų centro darbuotojos domėjosi privataus asmens butu, kai jis pats jokio prašymo dėl to nepateikė, jokių sandorių neatliko, neėmė paskolų ir net neketino nieko daryti su savo nekilnojamuoju turtu.

"Galbūt tai techninė darbuotojos klaida. Ji gal surinko ne tą skaičių, o žyma jau išliko", – bandė pavaldines ginti E.Krasauskienė.

"Tačiau ta pati darbuotoja turėjo suklysti net du kartus per vieną dieną. Jei vienąkart suklydo, kodėl tuomet po dešimties minučių vėl jungiamasi prie duomenų bazės ir vėl "suklystama"? Panašu, kad darbuotoja ne viską pasižiūrėjo, o galbūt kieno nors prašymu patikslino duomenis", – Registrų centro siūloma versija abejojo buto savininkai.

"Nė viena įmonė nėra apsaugota nuo nesąžiningų darbuotojų, tačiau mes pirmąkart girdime priekaištus. Aš negaliu tvirtinti, kad konkreti darbuotoja tikrai sąžininga. Tačiau pirma reikia įrodyti, kad informacija buvo suteikta kam nors, kas neturi tokios teisės", – aiškino E.Krasauskienė.

Informacija – bet kam

Neįtikima, tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus bet kuris iš gatvės gali pasidomėti bet kurio asmens privačiu turtu.

"Užpildomas prašymas, ir žmogui suteikiama informacija. Gal jis nori pirkti šį būstą ir nori sužinoti viską apie jį. Besidominčiajam bus pateikiamos žinios, kas yra savininkas, turto kadastro numeris ir pagal kokį dokumentą įsigytas būstas. Niekas netikrins, ar tikrai domisi pirkėjas, pildomas tik prašymas. Tai yra tam, kad žmogus žinotų, ar jo pardavėjas neapgaudinėja, ar būstas neįkeistas", – kalbėjo E.Krasauskienė.

Įtaria įstatymo pažeidimą

Vis dėlto Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė dienraštį patikino, kad šioje situacijoje įžvelgia asmens duomenų apsaugos pažeidimą. Tačiau situacija reikalauja atskiro tyrimo.

"Teigti, kad asmenys neteisėtai tvarkė duomenis, negalima neatlikus asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimo. Atkreipiame dėmesį, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka įstatymo nuostatas, tai yra asmens duomenys gali būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti", – komentavo specialistė.

Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos specialistė pažymėjo, kad žmonės, manantys, jog jų, kaip duomenų subjektų, teisės pažeistos ir norintys apginti šias savo teises, visuomet gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pateikti skundą.

Valstybės duomenų apsaugos inspekcija šiemet yra gavusi 8 skundus dėl Registrų centro darbo.

Neprašė skelbti duomenų

Kita klaipėdietė neteko žado, kai pati pabandė pakovoti už savo teisę į privatumą. Moteris butų nuomos agentūroje gavo dujų dozę už reikalavimą neviešinti jos duomenų.

Su nekilnojamojo turto agentūros vadove susikovusi klaipėdietė tvirtina, kad jos asmens duomenų privatumas buvo pažeistas, tačiau to nuomos agentūra nenori pripažinti.

"Nusprendžiau išnuomoti savo bute kambarį. Aš bute pati tebegyvenu, todėl nutariau skrupulingai atsirinkti nuomininkus. Įdėjau skelbimą interneto portale, nurodžiau savo telefoną. Netrukus sulaukiau skambučio. Moteris smulkiai klausinėjo, kokiame name nuomoju, pasiteiravo kainos. Tačiau kai paklausiau, ar pati norėtų nuomotis, nuo klausimo išsisuko. Telefono ryšys nebuvo geras, ragelyje ėmė girdėtis trukdžiai. Atsiprašiau ir pasiūliau jai perskambinti iš kito telefono", – pasakojo kambarį nuomojanti Regina.

Moteris perskambino iš tuo metu greta buvusio bičiulio telefono. Pokalbį abi moterys pabaigė taip nieko ir nesutarusios, atsisveikino.

"Netrukus pasipylė skambučiai į draugo telefoną, žmogus pyktelėjo ir paskambinęs griežtai pareikalavo išbraukti jo numerį iš skelbimo. Patikinau, kad jo numeris tikrai niekur nėra skelbiamas – pati internete pasiskelbiau savo numerį", – pasakojo klaipėdietė.

Netrukus Reginai toptelėjo, kad jos bičiulio telefono numerį skelbia agentūra.

"Per vargus sužinojau tos agentūros adresą ir nuėjome su šiuo draugu. Čia dirbusi esą agentūros vadovė išpūtė akis. Ji ėmė įrodinėti, kad aš neva pati kreipiausi į agentūrą. Kantriai aiškinau, jog nenoriu, kad be mano žinios butas, kuriame gyvenu, būtų kieno nors kito nuomojamas, kad man nesaugu. Nuomininkai skambina nuo ryto iki vakaro, ir aš nenoriu, jog bet kam būtų nurodomas mano adresas", – širdo klaipėdietė.

Į akis – dujos

Buvusiame "Vėtrungės" viešbutyje įsikūrusios butų nuomos agentūros vadovė moteriai neva atkišo mobilųjį telefoną ir, rodydama jos numerį, įrodinėjo, kad tai klaipėdietė pati skambino į agentūrą.

"Žinote, kaip sugedusi plokštelė, ji vis tą patį aiškino. Galiausiai man tai nusibodo, pareikalavau, kad būtų išbrauktas mano bičiulio ir mano telefono numeriai iš agentūros skelbimų. Vyro numerį išbraukė iš savo sąsiuvinio, o mano numerio iš savo telefono nenorėjo ištrinti", – piktinosi moteris.

Iš pradžių buvęs įtemptas, pokalbis netrukus virto atviru konfliktu.

"Aš pasakiau, kad niekur neisiu, kol ji neištrins mano numerio. Ta ponia pagriebė dujų balionėlį ir ėmė purkšti mums abiem. Išbėgusi ašarojančiomis akimis, puoliau skambinti policijai" – negalėjo atitokti moteris.

Šios agentūros vadove prisistačiusi Ina Gaižutienė pareiškė, kad tai esą klientai ją apstumdė ir užpuolė.

"Jie, matyt, ieškojo nuotykių. Atėjo su pretenzijomis dėl paviešinto telefono numerio. Aš turiu tokią teisę. Agentūros taip daro, jei ji nenori skelbtis, tegul nesiskelbia, mes turime ir taip daug adresų. Taip, kilo konfliktas. Aš turiu dujų balionėlį, kai jie ėmė stumdyti staliuką, aš jiems papurškiau ", – aiškino agentūros vadovė.

Sutartyse – jokių duomenų

Pasak I.Gaižutienės, esą atėjusi klaipėdietė ėmė reikalauti įmonės dokumentų, licencijos verstis šia veikla.

"Ji neturi tam teisės, ėmė liesti mano dokumentus ant stalo", – piktinosi butų nuomos agentūros vadovė.

Tačiau Regina aiškina, kad pamačiusi ant stalo šios agentūros sutartį, ji tikėjosi rasti bent įmonės pavadinimą.

"Paprastame lape sutartis atrodo kaip popiergalis. Nėra net įmonės, su kuria pasirašoma sutartis, pavadinimo. Jokių antspaudų, jokių rimtų duomenų, kad būtų galima atsekti, kas čia per įmonė – nieko. Tik mobilieji telefonai. Juos greitai pakeisti galima. Man tai sukėlė įtarimą. Kaip išvis tokia įmonė veikia, ar ji legali?" – įtarinėjo Regina.

I.Gaižutiene prisistačiusi agentūros vadovė dienraščiui taip pat nesiteikė atsakyti, kaip vadinasi jos įmonė.

"Tai būtų nuoma. Prie sutarčių mes pridedame vekselius, juose viskas ir nurodyta", – aiškino I.Gaižutienė.

"Tačiau kaip galima taip elgtis? Aš jos reikalavau, kad mano adresas ir telefonas nebūtų skelbiami jos klientams. Tai kodėl reikėjo taip su žmonėmis elgtis? Dujomis į akis – va šitaip", – apmaudo neslėpė moteris.

Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė nurodė, kad agentūros vadovė galėjo pažeisti privataus asmens teises.

"Agentūra galbūt neteisėtai paskelbė ne tik nuomotojos, jei minėtame skelbime yra nuomotojos asmens duomenų, pavyzdžiui, adresas, bet ir kito asmens duomenis, jei paskelbė jo telefono numerį", – tikino specialistė.

2009 m. Valstybės duomenų apsaugos inspekcijai skųstasi:

Dėl tiesioginės rinkodaros – 24

Dėl skolininkų duomenų – 14

Dėl ypatingų asmens duomenų – 9

Dėl paslaugų sektoriaus – 5

Dėl asmens kodo – 7

Dėl vaizdo duomenų – 10

Dėl valstybės registrų – 8

Dėl duomenų tvarkymo internete – 8

Kiti atvejai – 24