Klaipėdiečiai jau netrukus pajus prasidėjusią aršią rinkimų į Seimą kampaniją, nes partijos baigia sukaupti ginklų arsenalą. Politologai prognozuoja, kad politikų varžytuvės tikrai nebus nuobodžios, tačiau linkėjo, kad kandidatai rastų originalių būdų prisistatyti, o ne tik nepagrįstai menkintų savo varžovus, kaip kad buvo daroma iki šiol.

Nesantuokinių vaikų neieško

„Klaipėdoje vykstančiose rinkimų kampanijose purvo yra, tačiau jo mažiau nei kituose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio ypatybė ta, jog pas mus nesikapstoma po asmeninį kandidatų gyvenimą, neieškoma jų meilužių, nesantuokinių vaikų, o tokia taktika Lietuvoje yra tikrai populiari. Todėl labai įdomu, jog Lietuvoje egzistuoja du rinkimų kampanijų modeliai. Visoje šalyje kampanija vyksta panašiai kaip JAV: peršviečiama biografija, ištraukiamos visos kandidato stažuotojos, ir tai labai kompromituoja. O Klaipėdoje pasirengimas rinkimų dienai – lyg Prancūzijoje, kur visiškai neįprasta analizuoti privataus politikų gyvenimo“, – teigė uostamiesčio partijas stebintis viešųjų ryšių specialistas Linas Poška.

Klaipėdoje, anot jo, vyrauja tradicija pilti purvą ant miestą valdančių liberalų, kurie uostamiesčiui vadovauja nuo 1997 metų.

„Tokia tendencija yra, ir ji natūrali. Tai – lyderių našta. Jie tapo stulpu, į kurį visi, norėdami atimti valdžią, atsitrenkia kaktomis. Todėl geriausias būdas uždirbti populiarumą – atakuoti liberalus“, – įžvalgomis dalijosi L.Poška.

Judėjimą įregistravo bute

Peržvelgus, kaip Klaipėdoje vyko trejų pastarųjų rinkimų – 2007 ir 2011 metų savivaldos bei 2008 metų Seimo – kampanijos, galima drąsiai teigti, jog pagrindiniu jų akcentu tapo būtent miestą valdančios liberalcentristų partijos ir jos lyderių puolimas, kurį organizavo vietos konservatoriai, vedami tuomečio lyderio Naglio Puteikio.

Per 2011 metų savivaldos rinkimų kampaniją jis išsitraukė pagrindinę kortą – tada dar planuotas, o dabar jau vykstančias termofikacinės jėgainės Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statybas.

Į pagalbą konservatoriui stojo nepartiniai judėjimai, kurių vienas – Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Jis buvo įkurtas 2010 metų rugsėjo 30 dieną ir įregistruotas bute. Iki savivaldos rinkimų tebuvo likę vos penki mėnesiai.

Visuomenininkai, kurie rinkdavosi konservatorių būstinėje, tuometį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių ir jo pavaduotoją Juditą Simonavičiūtę apskundė Valstybės saugumo departamentui ir paprašė ištirti, ar jie nepažeidžia Lietuvos valstybės interesų.

Ir N.Puteikis, ir visuomenininkai kėlė paniką skleisdami žinią, kad pastačius termofikacinę jėgainę joje bus deginamos nerūšiuotos atliekos, o klaipėdiečiai nuodijami vėžį sukeliančiais dioksinais.

Prokurorai pažeidimų nerado

Prie N.Puteikio prisišliejo ir Lietuvos rusų sąjungos du Klaipėdos skyriaus nariai. Visi jie suraitė prokuratūrai pareiškimą ir prašymą panaikinti miesto tarybos patvirtintą termofikacinės jėgainės statybų detalųjį planą, nes jis esą parengtas ir patvirtintas klastojant dokumentus.

Tačiau politikų ir visuomenininkų skundus nagrinėjusi prokuratūra konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teismo procesui inicijuoti, kad būtų panaikinti su termofikacinės elektrinės statyba susiję teritorijų planavimo dokumentai.

Prokurorų teigimu, nenustatyta jokių teisės aktų normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą. „Nustačius neleistiną elektrinės poveikį aplinkai, gyventojams, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįvertino projektuotojai ar statytojai, jos ūkinė veikla bus sustabdyta“, – pabrėžė prokurorai.

Prieš 2011 metų savivaldos rinkimus R.Taraškevičiui buvo suduotas dar vienas smūgis, turėjęs jį sukompromituoti. 2010-ųjų pabaigoje vienos televizijos bulvarinėje laidoje N.Puteikis išdėstė savo samprotavimus, jog tuomečiam merui namą Tauralaukyje pastatė bendrovė „Hidrostatyba“, kuri gana dažnai laimi savivaldybės skelbiamus viešuosius konkursus. Tokių įtarimų šokiruotas R.Taraškevičius jį iš miesto tarybos tribūnos viešai išvadino melagiu.

Prisiminė po trejų metų

Prieš 2008 metų rinkimus į Seimą vėl buvo eskaluojama R.Taraškevičiaus pavardė, nors tuometis meras rinkimuose dalyvavo tik liberalcentristų sąraše.

Mėnesį prieš rinkimus N.Puteikis kreipėsi į prokurorus, nes esą miesto vadovas privačiai bendrovei neteisėtai perleido valdyti Danės krantines ir šį sandorį dar nuslėpė nuo visuomenės.

Taikos sutartimi tarp Klaipėdos mero R.Taraškevičiaus, buvusios Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės ir bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ šiai įmonei buvo perduotos 25 metus neatlygintinai valdyti 30 mln. litų vertės Danės krantinės. Nors tokia taikos sutartis buvo pasirašyta 2005 metais, dėl jos į prokurorus tuometis konservatorių lyderis kreipėsi tik tada, kai iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko.

Generalinė prokuratūra ėmėsi veiksmų – kreipėsi į teismą, kad taikos sutartis būtų panaikinta.

Galiausiai 2009 metais teismas bylą nutraukė, ir krantinės koncesijos būdu buvo perduotos valdyti įmonei „Klaipėdos laivų remontas“, kuri į infrastruktūrą įsipareigojo investuoti ne vieną milijoną litų.

Grasinimų neįvykdė

Aršiai vyko ir 2007 metų savivaldos rinkimų kampanija. Jos pagrindiniu akcentu vėl tapo konservatorių kaltinimai miesto vadovams – merui R.Taraškevičiui ir tuometei Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorei J.Simonavičiūtei.

Klaipėdos vadovas buvo kaltinamas dangstąs Turgaus gatvę restauruojančią bendrovę „Konsolė“. Ši esą nusižengė teisės aktams, nes vienašališkai nusprendė pakeisti Turgaus gatvės šaligatvių dangą ir juos grįsti ne kalkakmeniu, o grubiai skaldyto granito trinkelėmis. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju tuomet dirbęs N.Puteikis pareiškė, jog gatvės dalis tarp važiuojamosios ir šaligatvių buvo suklota ne iš projekte numatytų, o bet kokių lauko akmenų.

Politikas ir paveldosaugininkas viešai dėstė savo ketinimus kreiptis į prokuratūrą, jei gatvė bus pripažinta tinkama naudoti ir brokas nebus ištaisytas.

„Tokie priekaištai tėra N.Puteikio nuomonė. Visi Turgaus gatvės restauravimo darbai buvo atlikti nepažeidžiant nė vieno teisės akto“, – tuomet tvirtino valstybinės komisijos pirmininkė Regina Šolienė.

Nors gatvė buvo pripažinta tinkama naudoti, N.Puteikis savo planų kreiptis į prokuratūrą taip ir nebeįgyvendino.

Išteisino Aukščiausiasis Teismas

Į liberalcentristus nusitaikę konservatoriai prieš 2007 metus rado dėl ko prikibti ir prie J.Simonavičiūtės. Mieste buvo platinami – mėtomi į pašto dėžutes, užkišami už automobilių valytuvų – lapeliai, kuriuose buvo išspausdinta informacija, kad Vyriausioji rinkimų komisija panaikino J.Simonavičiūtės teisinę neliečiamybę ir ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Skrajutėje klausta, kodėl R.Taraškevičius gina savo bendražygę. Taip pat teigta, kad „J.Simonavičiūtė (kažin ar be R.Taraškevičiaus žinios?) palaimino miesto, vadinasi – visų mūsų, turto pardavimą (daugiau nei 40 ha ploto sklypų mieste) už 5 mln. litų. Reali šio turto kaina dabar būtų maždaug 140 mln. litų. Kiek neteko miestas pinigų? Kieno kišenes jie šildo?“

R.Taraškevičius kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydamas išsiaiškinti, kas apšmeižė jį ir partijos bičiulę. Komisija skundą persiuntė prokurorams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto, tačiau jis galiausiai buvo nutrauktas.

J.Simonavičiūtei dar 2005 metais išties buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Tačiau 2009-aisiais politikę, neįžvelgęs jos kaltės, išteisino net Aukščiausiasis Teismas.

„Konservatoriai Klaipėdoje yra amžinoji opozicija, ir vienintelis būdas patekti valdžion – pulti valdančiuosius. Konservatoriai dvejus metus valdė, ir tai buvo skandalų metai, o žmonės jų nepamiršo“, – teigė L.Poška.

Retorika bus aštri

Ar Klaipėdoje jau prasidėjo spalio 14 dieną vyksiančių rinkimų į Seimą kampanija? Anot L.Poškos, požymiai jau matyti, keli kandidatai išleido savo asmeninius laikraščius.

„Kampanija dar neįsibėgėjo, nes metų pradžioje buvo šioks toks neapibrėžtumas, – juk susvyravo Vyriausybė, pasigirdo kalbų apie priešlaikinius Seimo rinkimus, kurie būtų palankūs partijai, turinčiai rinkėjus, eisiančius balsuoti net jei akmenimis lytų“, – ironizavo viešųjų ryšių specialistas.

Jo teigimu, rinkimų kampanija realiai prasideda iki didžiosios dienos likus porai mėnesių, nes partijoms reikia susidėlioti kampanijos planus, susirinkti biudžetą.

Paklaustas, kokią kampaniją jis prognozuoja, L.Poška teigė, kad ji bus dvejopa. „Juk rinkėjai gaus du biuletenius – partijų sąrašus ir vienmandatininkus, todėl iškart eis ir dvi rinkimų kampanijos transliacijos. Vienos retorika bus labai aiški, lietuviška, iki ko premjeras Andrius Kubilius nuvarė Lietuvą. Jau dabar matyti, kad ši retorika bus labai aštri. Kaip kovos vienmandatininkai, kol kas neaišku, nes bent jau Klaipėdoje nėra tokių, paskui kuriuos vilktųsi ilgas juodas šleifas ir juo priešininkai galėtų pasinaudoti“, – svarstė L.Poška.