Prisiekia Lietuvai

"Pirmą priesaiką daviau savo žmonai, antrąją – Lietuvai. Man tai buvo labai reikšmingas įvykis", – atviravo kaunietis Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės šaulys Žilvinas Neliubšys, ne vienerius metus pats dirbantis su jaunaisiais šauliais.

Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskrities) 10-osios rinktinės kuopos vadas Gabrielius Klimenka atviravo kaskart nustembantis, kokie ryžtingi ir stereotipų nesilaikantys žmonės stoja į Šaulių sąjungą.

Šį rudenį įvadinėje paskaitoje jauna, stilinga moteris prisipažino auginanti dvynukus, todėl turinti nedaug laisvo laiko ir norinti leisti jį prasmingai, su nauda tėvynei, todėl pasiryžo tapti šaule.

"Kai išgirstu 40-metį sakantį, kad yra pernelyg senas šiai organizacijai, man prieš akis išnyra 70-metė moteris, kantriai įveikusi pagrindinį šaulio įgūdžių kursą. Ji nė vienu veido raumeniu neparodė, kad jai mokymai per sunkūs ar nepakeliami. Aš labai džiaugiuosi, kad šauliais tampa įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir gyvenimo būdo žmonės. – atviravo G.Klimenka. – Vis dažniau į mūsų gretas įsilieja netrumpai gyvenusieji užsienyje. Jie matė ir kitokį pasaulį, turi įvairių patirčių, todėl labai aiškiai supranta, kas yra patriotizmas. Tiesą sakant, tokios patirties neturintiems pilietiškumas kartais vis dar būna tik skambus ir, deja, svetimas žodis".

Šiandien iš pusšimčio prisiekusių naujųjų šaulių apie 20 yra moterys.

Kas, jei ne mes?

Dauguma pasiryžusių tapti šauliais yra tarp 30 ir 40 metų amžiaus. Jie turi darbą, daugelis sukūrę šeimas.

"Tai yra žmonės, kurie gali laisvu laiku važiuoti į medžioklę, bet pasirenka dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje. Dažnai pratybos prasideda penktadienį vakare, o baigiasi sekmadienį. Tai reiškia, kad visą savaitgalį praleidžiame bendraminčių draugijoje, bet ne komforto sąlygomis", – teigė Ž.Neliubšys. – Pažįstu šeimų, kurių nariai visi yra šauliai. Pavyzdžiui, vyras – advokatas, žmona – mokytoja, vaikai – dar mokinukai ir yra jaunieji šauliai. Neretai jauni žmonės randa savo gyvenimo žmogų Šaulių sąjungoje, pats esu dalyvavęs tokios poros vestuvėse. Turime nevienodas nuomones aktualiausiais gyvenimo klausimais, bet svarbu, kad tai žmonės, kurie myli savo šalį, dirba dėl jos, moka mokesčius, savanoriauja ir tam negaili savo laisvo laiko."

Pirmą priesaiką daviau savo žmonai, antrąją – Lietuvai. Man tai buvo labai reikšmingas įvykis.

Klausinėjamas, kodėl stojama į Šaulių sąjungą, Ž.Neliubšys minėjo savo gyvenimo moto: "Kas, jei ne mes, kada, jei ne šiandien."

Tai minčiai pritaria ir daugiau nei du dešimtmečius Londone gyvenantis kaunietis Liudas Grakauskas.

Kai Šaulių sąjunga iš naujo kūrėsi Lietuvoje, jis laikėsi pacifistinių idėjų. Tačiau įvykiai Ukrainoje, Krymo aneksija buvo tarsi postūmis susivokti, jei Lietuvai iškiltų panaši grėsmė, jis neliktų nuošalyje.

Grįžęs į Kauną L.Grakauskas baigė pagrindinį šaulio kursą ir įstojo į Šaulių sąjungą.

"Abu su žmona aktyviai sekame, kas vyksta Lietuvoje, stebime ir pasaulio įvykius. Jei tik prireiks, esu pasirengęs padėti: viena mano kuprinė suruošta guli Lietuvoje, kitą turiu čia, Londone", – neslėpė L.Grakauskas.

Lyg kraujo donorai

Daugeliui klaipėdiečių gerai pažįstamas verslininkas Aurimas Mockus, prisimindamas, kaip pats įstojo į sąjungą, tikino, kad tada Lietuva gyveno gana ramiai, išorinių grėsmių nesijautė.

"Kai įsigilinau, supratau, kad būti šauliu reiškia elgtis garbingai ir pilietiškai, kai reikia pagalbos, tai daryti ir negailėti savo laiko. Šaulių sąjungos nariai yra tikrieji patriotai ir savanoriai, kaip kraujo donorai, kurie už tai neima pinigų. Esu tikras, kad į Šaulių sąjungą ateina tikrieji patriotai, garbingiausi žmonės. Juk nuo pirmadienio iki penktadienio jie dirba savo darbus, o savaitgalį mokosi apginti savo kraštą, jei to reikėtų, padėti žmonėms. Dabar tas metas, kai tokie žmonės šaliai ypač reikalingi", – kalbėjo A.Mockus.

Šauliai: šiemet pavasarį klaipėdietis A.Mockus sveikino tarpukariu į Šaulių sąjungą įstojusią Bronislavą Dausynienę (Vasiliauskaitę) su 100-uoju gimtadieniu. (A.Mockaus asmeninio archyvo nuotr.)

Šaulių sąjunga yra ta organizacija, į kurią valstybės įstaigos kreipiasi, kai reikia pagalbos, kai kyla grėsmės ir pavojai.

Kai praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paminėjo, kad sprendžiant nelegalių migrantų problemą pasienyje su Baltarusija ketinama pasitelkti į pagalbą šaulius, po kelių akimirkų Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-iosios rinktinės vado atsargos majoro Rolando Lukšo telefonas ėmė kaisti, o elektroniniame pašte pasipylė laiškai. Šauliai suskubo klausti, kada ir kur prisistatyti.

"Tai yra tikrasis patriotizmas, tokių dalykų nesuvaidinsi", – atviravo atsargos majoras.

Dirbo šalia medikų

Antrojo karantino metu šaulius savanoriauti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pakvietęs A.Mockus neslėpė, kai po aštuonių ligoninėje praleistų valandų užverdavo gydymo įstaigos duris, būdavo neramu. Tai buvo pats antrosios pandemijos bangos įkarštis, vakcinos dar nesukurtos, daugybė medikų sirgo.

Į A.Mockaus raginimą atsiliepė būrys klaipėdiečių šaulių.

"Viską teko daryti: ir mirusiuosius į morgą vežti, ir laikyti mirštantįjį už rankos, ligoninės priimamajame sutikti ne tik COVID-19 virusu užsikrėtusius pacientus. Vežiodavome maistą. Darbo buvo tiek, kad per aštuonias valandas nebuvo kada prisėsti", – santūriai šaulių pagalbą medikams apibūdino klaipėdietis.

Pagalba: kai įsisiautėjus pandemijai buvo nuspręsta riboti judėjimą, šauliai ėmėsi talkinti policijai. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Šauliai atviravo, kad dirbdami ligoninėje patyrė labai daug iššūkių. Juk reikėjo ne tik pamaitinti ligonius, bet ir pakeisti sauskelnes.

Šauliai buvo pirmieji prisidėję prie karštosios linijos 1808 veiklos.

Pagalbą specialiosioms tarnyboms šauliai suteikia nuolat.

Vienas ryškiausių pavyzdžių, kai 2018 m. popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metu šauliai subūrė 85 sąjungos narių, baigusių pirmosios pagalbos mokymus, grupę. Jie dirbo šimtatūkstantinėje minioje drauge su greitosios medicinos pagalbos medikais.

Iššūkiai skatina veikti

Organizacijos senbuviai tikino, kad narių gretos gausiai pasipildo, kai Lietuvoje ar pasaulyje iškyla nauji iššūkiai. Į sąjungą ypač daug žmonių stojo 2014-aisiais po įvykių Ukrainoje.

Kilus pandemijai į sąjungą taip pat plūstelėjo naujų narių, vien per porą pastarųjų metų prisiekė apie tūkstantis.

Šaulių idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 11 tūkst. piliečių nuo 11 metų.

Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės šaulys Ž.Neliubšys pastebėjo, kad anksčiau pratybose dalyvaudavo keliolika ar kelios dešimtys rinktinės narių, o pastarosiose pratybose Raseiniuose spalį jau buvo apie 400 dalyvių.

Mokymai: šauliai mokosi padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-iosios rinktinės vadas R.Lukšas pasakojo, šauliai neturi jokio materialinio išskaičiavimo. Uniformą jiems tenka įsigyti patiems. Mokymuose, renginiuose jie dalyvauja ir savanoriauja laisvu nuo savo tiesioginio darbo metu.

Galbūt šiokį tokį išskaičiavimą galima įžvelgti, kai tapdami šauliais vyrai tikisi lengviau gauti leidimą ginklui laikyti arba jaunieji šauliai taip tikisi lengviau įstoti į aukštąsias karo mokslų mokyklas.

"Bet juk kuo daugiau šaulių, tuo daugiau žmonių, galinčių ginti tėvynę. Sąjungos nariai ruošiami ne tik padėti sužeistiems ar nelaimės ištiktiems žmonėms. Jaunus žmones mokome bendrauti, stengiamės, kad net virtualioje erdvėje, kai niekas nemato, jie laikytųsi mūsų principų. Esame vienintelė organizacija, turinti savo įstatymus, kurie aptaria ir kaip žmonės turi elgtis", – aiškino R.Lukšas.

Vadina broliais ir sesėmis

Ž.Neliubšys vadovauja jaunųjų šaulių gelbėtojų būreliui. Jį lanko mokyklinio amžiaus vaikai.

"Ten matau patriotiškus, drausmingus, pagarbius jaunus žmones šviesiais veidais", – gyrė jaunuosius šaulius vyras.

Nemaža dalis jaunųjų šaulių susieja savo gyvenimą su karyba, stoja į Karo akademiją ar mokosi puskarininkių mokykloje.

Tiesa, ne visi jaunieji šauliai pasiekę pilnametystę duoda šaulio priesaiką. Bet kad ir koks yra jų pasirinkimas, jie yra paruošti ypatingomis aplinkybėmis tinkamai reaguoti, imtis lyderystės, gali dalyvauti neginkluotoje kovoje, dirbti nelaimių, teroro išpuolių ar kitų masinių nelaimių situacijoje. Jie žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip reaguoti neeilinių situacijų metu ir padėti kitiems.

Šaulių sąjungoje – ne tik lietuviai, jos nariai yra ir kitų tautų Lietuvos piliečiai: rusakalbiai, Vilnijos krašto žmonės, kasdien kalbantys sava lenkų kalbos tarme.

"Bendrauju su daugeliu šaulių, bet niekada nesusidūriau su nesusipratimais dėl tautinės priklausomybės. Man gražu, kai neišsižadantis savo tautybės rusas yra sąmoningas šaulys ir Lietuvos patriotas", – kalbėjo Ž.Neliubšys.

Klaipėdietis A.Mockus tikino, kad tarp šaulių gimsta tikroji brolystė, jie taip ir vadina vieni kitus – broliais ir sesėmis.