Įleido ir net išrašė kvitą

Net ir patys apriboję savo galimybę lošti žmonės negali būti tikri, jog tikrai nepateks į jiems pražūtingas azartinių lošimų įstaigas.

2017 m. birželio 21-ąją uostamiestyje Taikos pr. 66A esančiame lažybų bendrovės "Top Sport" punkte užfiksuotas akivaizdus įstatymo pažeidimas.

Tądien į punktą atėjo du apriboję savo galimybę lošti vyrai.

Darbuotoja nepatikrino nė vieno šių vyrų dokumentų ir neįsitikino, ar jų pavardės neįtrauktos į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Maža to, ji įstatymu įtvirtintų reikalavimų nepaisė net tada, kai abu vyrai patys priėjo prie darbuotojos ir be užuolankų prisipažino esą minėto registro sąraše.

Vienas jų savo mobiliojo ryšio telefonu slapta nufilmavo draugo bendravimą su lažybų punkto darbuotoja.

Sakėsi netekęs 10 tūkst. eurų

Vėliau administracinio nusižengimo byloje buvo užfiksuoti vaizdo įraše girdimi nuo lošimų priklausomo asmens žodžiai: "Aš prašymą esu parašęs, tai vis tiek neįdomu niekam? Jau čia dešimt tūkstančių pralošiau per porą mėnesių."

Aš prašymą esu parašęs, tai vis tiek neįdomu niekam? Jau čia dešimt tūkstančių pralošiau per porą mėnesių.

Bet ir po tokio atviro prisipažinimo darbuotoja nepareikalavo šio vyro asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Maža to, ji priėmė pinigus už statymą šunų lenktynėse ir išdavė tai patvirtinantį kvitą.

Nuo lošimų priklausomi vyrai kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą ir apskundė "Top Sport" nesilaikant įstatymo.

Atsakomybė – vadovui?

Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, jog lažybų punkto darbuotoja iš tiesų pažeidė įstatymą ir skyrė jai 500 eurų baudą.

Tačiau lažybų punkto darbuotoja nesutiko su tokiais kaltinimais – ji bandė gintis, nenorėjo pripažinti kaltės ir šį sprendimą apskundė.

Gynėjas aukštesnės instancijos teisme įrodinėjo, kad moteris neturėtų būti baudžiama.

Esą įstatymas nereikalauja tikrinti kiekvieno lošėjo dokumentų, to reikia tik tada, kai darbuotojams kyla abejonių, ar klientas nėra jaunesnis nei 18 metų arba kai lošiama ar laimima didesnė nei tūkstančio eurų suma.

Mergina neabejojo dėl kliento amžiaus, nes buvo akivaizdu, kad vyras yra apie 40-ies, o ir apie tokią didelę lošimo sumą tądien nebūta duomenų.

Merginos atstovas įrodinėjo, kad už lošėjų patikros registruose organizavimą bendrovėje atsako bendrovės vadovas.

Esą būtent todėl ir atsakomybė turėjo tekti ne eilinei darbuotojai, o vadovui, kuris neužtikrino, jog darbuotojai vykdytų asmenų, atvykusių lošti, įtraukimo ar neįtraukimo į registrą patikrinimą.

Advokatas bandė įrodinėti, kad lošėjo pateiktas vaizdo įrašas padarytas neteisėtai, todėl negalėtų būti vertinamas kaip įrodymas.

Suabejota, ar tai nėra montažas, ir net imta teigti, kad abu vyrai tiesiog tyčia įvykdė provokaciją – tądien lošė ne dėl savo priklausomybės, o tik tam, jog galėtų tai užfiksuoti ir informuoti Lošimų priežiūros tarnybą.

Kalta liko tik darbuotoja

Teismas nurodė, kad darbuotoja nubausta ne už pareigos tikrinti asmens tapatybę pažeidimą, o už tai, kad įleido vyrą į lažybų punktą, nors jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Aptardamas nuobaudos argumentus teismas konstatavo, kad, vos išgirdusi, jog klientas negali lošti, turėjo atimti iš jo šią teisę, pranešti apsaugininkams ir pareikalauti išeiti.

Visa tai nebuvo padaryta.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė lažybų punkto darbuotojos apeliacinį skundą ir paliko galioti jai skirtą nuobaudą. Neskundžiama nutartimi ji turėjo sumokėti 500 eurų baudą.

Teismas nagrinėjo tik darbuotojos kaltės klausimą, tad, domintis Azartinių lošimų įstatymo nesilaikymo priežastimis, kilo nemažai neaiškumų.

Liko neaišku, dėl kokių priežasčių "Top Sport" darbuotoja vis dėlto netikrino, ar klientas įrašytas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Įmonės vadovams – klausimai

Dienraščiui kilo ir daugiau neaiškumų, dėl kurių poziciją tikėtasi išgirsti arba gauti raštu iš bendrovės "Top Sport" vadovų Dainiaus Gulbino ir Gintaro Staniulio.

Jiems buvo pateikti žemiau išvardyti klausimai.

Ar nubaustai "Top Sport" darbuotojai kas nors iš bendrovės vadovybės davė nurodymą tikrinti ne visus klientus, ar ji tai darė savo iniciatyva?

O gal tokia klientų netikrinimo praktika bendrovės "Top Sport" veikloje egzistuoja nuolat?

Ar įmonėje kas nors apskritai yra atsakingas už darbuotojų kontrolę?

O gal tokių lažybų punktų darbuotojus kontroliuojančių atsakingų asmenų net nesama, ir tiesiogiai su klientais dirbantys šių punktų lažybų tarpininkai sprendimus priima ir už juos atsako patys?

Kaip bendrovės "Top Sport" vadovai įvertino savo pavaldinės atstovo teisme išdėstytą argumentą, kad už pažeidimą atsakinga ne darbuotoja, o būtent bendrovės direktorius, remiantis jo paties pasirašytu įsakymu?

Ar įmonės vadovai arba kiti atsakingi asmenys buvo apklausti teisme, sprendžiant "Top Sport" darbuotojos nuobaudos klausimą?

Kokia įmonės politika savo pačių darbuotojų atžvilgiu? Pavyzdžiui, ar nubausta moteris pusės tūkstančio eurų baudą sumokėjo iš savo kišenės? O gal jai ši suma buvo išmokėta kaip pašalpa ar kokia nors kita išmoka?

Kokios yra bendrovėje "Top Sport" dirbančių tarpininkų-kasininkų pareigos? Ar yra dokumentas, numatantis šių darbuotojų pareigas?

Ar "Top Sport" anksčiau yra gavusi panašių pretenzijų dėl apribojusių savo galimybę lošti asmenų praloštų pinigų kitose Lietuvos vietovėse? Kokių dar pretenzijų įmonė "Top Sport" yra sulaukusi iš savo klientų?

Pozicija – nebendrauti

Visi šie klausimai dar pernai buvo išsiųsti įmonei elektroniniu paštu.

Maždaug savaitę laukę bent kokio atsako dienraščio žurnalistai ėmė patys ieškoti atsakymų.

Oficialiai skelbiamu bendrovės telefonu atsiliepusi mergina patikino, jog įmonėje esanti tvarka – į klausimus atsakymus pateikia per 10 darbo dienų.

Praėjo gerokai daugiau laiko, bet atsako vis tiek nebuvo.

Tada su "Top Sport" buvo susisiekta dar kartą. Šįkart atsiliepusi moteris nustebo, kad būta tokio pokalbio, esą įmonė yra apsisprendusi į pateiktus klausimus visai neatsakyti.

Į jokius kitus klausimus ar argumentus pašnekovė atsakyti nesiteikė, pokalbis tuo baigėsi.

Vilnietei sumažino baudą

Pasirodo, tuo pat metu, kai bandyta prakalbinti bendrovės vadovus, jie turėjo rūpesčių dėl analogiško atvejo Vilniuje.

Iš oficialiai internete randamų duomenų aiškėja, kad Klaipėdoje užfiksuota situacija buvo ne vienintelė ir tai tapo dar vienu bendrovės "Top Sport" vadovų galvos skausmu.

2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo analogiškos administracinės bylos sprendimo apeliacinį skundą.

Pasirodo, pernai balandžio 3 d. bendrovės "Top Sport" darbuotoja Vilniuje įleido į lošimo automatų saloną, esantį Kedrų g. 4-102, asmenį, kuris dar sausį pateikė prašymą neleisti lošti ir buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Vėl liko kalti ne vadovai, o eilinė darbuotoja, kuri už tai gavo 750 eurų baudą.

Netrukus moteris apskundė šį sprendimą ir prašė švelninti jai skirtą nuobaudą.

Dėstydama savo prašymą moteris minėjo tuos pačius argumentus kaip ir jos kolegė klaipėdietė: įstatymas nereikalauja tikrinti kiekvieno kliento dokumentų, o atsakomybė turėtų tekti įstaigos vadovui.

Moteris aiškino nepastebėjusi minėto kliento, nes būtent tuo metu mokė dirbti kitą darbuotoją.

Prašymą švelninti bausmę darbuotoja grindė ir asmeninėmis aplinkybėmis – augina du mažus vaikus, kurių vienas yra specialiųjų poreikių, be to, yra paėmusi banko paskolą, tad paskirtoji bauda jai – nepakeliama našta.

Aukštesnės instancijos teismas sumažino paskirtą baudą iki 300 eurų, tačiau kaltės klausimas liko nepakeistas – bendrovės "Top Sport" darbuotoja pripažinta kalta pažeidusi Azartinių lošimų įstatymo reikalavimą.

Šio įstatymo 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1,5 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų.

Komentaras

Skirmantė Paukštienė

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė ryšiams su visuomene

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) nusiskundimų dėl to, kad apriboję savo galimybę lošti asmenys buvo įleisti į lošimų organizavimo vietas, sulaukia dažnai, tačiau dalis šių asmenų kreipiasi tik dėl konsultacijos, o kiti teikia skundus dėl konkretaus atvejo, kuomet jie buvo įleisti į lošimų organizavimo vietą ir jiems buvo leista lošti.

Vidutiniškai per mėnesį sulaukiame apie 20 tokio pobūdžio nusiskundimų. Paprastai į Lošimų priežiūros tarnybą kreipiasi tiek patys lošiantieji, tiek jų artimieji, draugai. Išskirti vienos bendrovės, dėl kurios kreipiamasi, negalime.

Azartinių lošimų įstatymo pataisos, susijusios su nauja prašymų neleisti lošti pateikimo tvarka ir jų užtikrinimu, galioja dar tik pusantrų metų, todėl vertinti tendencijas dar būtų anksti. Visgi skundų mažėjimo nepastebime.