Tarp geriausių uostų

Šiuos nueinančius 2018 metus Klaipėdos uostas prisimins ilgam bent jau dėl to, kad jis priėmė vieną didžiausių pasaulyje konteinerinių laivų „MSC Ingy“.

Klaipėdos uostas tapo vos 38-uoju uostu pasaulyje į kuriuos gali plaukti šiuo metu didžiausi 400 metrų ilgio konteineriniai laivai.

Iki šiol Baltijos jūroje buvo tik du tai padarę uostai - Lenkijos Gdanskas ir Danijos Orhusas.

Priimdamas šį laivą Klaipėdos uostas tapo aukščiausios ULCV („Ultra Large Container Vessel“) klasės laivų uostu. Klaipėdos uostas žengė į naują lygį ne tik tarp Baltijos jūros, bet ir Europos uostų.

Tikėtina, kad 2019-aisiais dar ne kartą išvysime į Klaipėdą atplaukiančius ir kitus MSC milžinus.

Kasmetė įspūdinga krova

Pasididžiavimo verta ir tai, kokiais tempais pastaraisiais metais augo Klaipėdos uostas. Jo augimas per penkis metus siekė vidutiniškai apie 6,5 proc.

Už 2018 metus jis gali siekti apie 8 proc. Klaipėdos uostas šiemet rengėsi pasiekti įspūdingą 46 mln. tonų krovą. Ar tai pavyko padaryti sužinosime pirmosiomis Naujųjų 2019-ųjų metų dienomis.

Pagal pastarųjų metų krovos rezultatus Klaipėdos uostas buvo Europos Sąjungos šalių uostų dvidešimtuke. Nauji dideli konteineriniai laivai ir konteinerių srautai, Baltarusiškos trąšos, Lietuvos gamintojų produkcija, auganti Lietuvos ekonomika jį gali pakelti į ES uostų penkioliktuką ar net dešimtuką.

Viltingas žvilgsnis į ateitį

Daugeliui uoste norėtųsi, kad 2019 metai taip pat būtų sėkmingi.

Viskas vyktų taip sklandžiai, ramiai, kaip įplaukė į uostą milžinas „MSC Ingy“. Jo judesiuose per uosto vartus buvo ir jėga, ir ryžtas, ir naujos viltys. Šio laivo įplaukimas tapo tarsi simboliu Klaipėdos uostui - kryptingai, tiksliai ir su didžiule jėga siekti užsibrėžtų tikslų.

Naujos viltys siejamos ir su, tikėtina, ateinančių metų I ketvirtyje patvirtintu uosto bendruoju planu. Jis atvers naujas Klaipėdos uosto vystymo galimybes.

Klaipėdos uoste planuojami ir nauji gyliai, ir naujas laivybos kanalo kampas, ir naujos krantinės. Tikėtina, kad pagaliau iš esmės pajudės ir pasirengimas statyti išorinį uostą. Be jo puikiai žengiantis Klaipėdos uostas ateityje vis tiek taptų nepilnavertis. 

Su pasididžiavimu ir viltimi žvelkime į Klaipėdos uostą. Jis diktuoja Lietuvos ekonomikos tempą, Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiais generuoja apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Į uostą ateina naujos technologijos, robotizacija, yra daugybė investicinių pasiūlymų. Norėtųsi, kad Klaipėdos uostas padarytų išvadas iš tų klaidų, kurių būta, kurios oficialiai pripažįstamos. Ir toliau būtų žengiama diegiant žaliąsias technologijas, naujoves uostų veiklos, logistikos, transporto, o svarbiausias - aplinkosaugos srityse.