Paliečia skubiąją pagalbą

Susitikęs su Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikais, LCC tarptautinio universiteto kviestinis lektorius, Jeilio universiteto (JAV) bendrosios medicinos ir pediatrijos katedros docentas, vidaus ligų ir pediatrijos rezidentūros vadovas, Religijotyros ir sveikatos katedros docentas med. dr. Benjaminas Doolitlis aiškino, kad perdegimo sindromas šiais laikais paliečia daugelį.

Patiriamą ilgalaikį stresą lydi emocinis išsekimas, santykių su aplinkiniais pasikeitimas, savo pasiekimų nuvertinimas.

Į paskaitą susirinkusių medikų svečias paprašė atsakyti į porą klausimų: ar dažnai jaučiasi  perdegę darbe ir ar dažnai mano, kad, kai ėmėsi  savo darbo, tapo nejautrus kitiems?

Santuoka, nesvarbu, laiminga ar ne, padeda subalansuoti darbą ir šeimą.

"Tiems kas iš septynių galimų atsakymų pasirenka atsakymą "kasdien", "kelis kartus per  savaitę" ar "kartą per savaitę", gresia perdegimo sindromas", – paaiškino B.Doolitlis.

Taip jaučiasi apie 70 proc. tyrimuose dalyvavusių medikų iš JAV. Nustatyta, kad šioje šalyje perdegimo sindromą patiria 44 proc. įvairių medicinos srities specialistų.

Dažniausiai su šia problema susiduria skubios pagalbos medikai, antroje vietoje – šeimos gydytojai. Perdegimo sindromas dažniau užklumpa ir privačiai dirbančius gydytojus.

Paaiškėjo, kad perdegimo sindromą išgyvena beveik visi akademinės medicinos atstovai – nuo studentų iki profesorių.

Grėsmė moterims ir jaunimui

Tyrimu taip pat bandyta išsiaiškinti, kaip medikams pavyksta suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Paaiškėjo, kad dauguma žmonių subalansuoja šias abi sritis.

Daug sunkiau su tuo susidoroti jauniems gydytojams, kurie turi įsitvirtinti naujame darbe, pradeda mokėti paskolą už studijas ir kuria šeimas.

Perdegimo sindromas dažniau paliečia daug dirbančias moteris, kurios dar atsakingos už buities rūpesčius.

"Santuoka, nesvarbu, laiminga ar ne, padeda subalansuoti darbą ir šeimą", – įdomiu pastebėjimu pasidalijo lektorius.

Pasak B.Doolitlio, nereikia manyti, kad perdegimas paveikia tik patį žmogų, šio sindromo pasekmės gali atsiliepti ir gydymo įstaigai. Tokiais atvejais išauga klaidų tikimybė, taip pat beveik 60 procentų padidėja tikimybė, kad maždaug per dvejus metus medikas paliks darbą.

"Dabar daug kalbama apie perdegimo sindromą, medikų nuolat prašoma pildyti anketas, tačiau informacijos, kaip sau padėti, trūksta. Kyla klausimas, ar nesame perdegę nuo paties perdegimo?" – retoriškai paklausė svečias.

Pasak profesoriaus, Amerikoje įgyvendinta programa, padedanti medikams įveikti perdegimo sindromą, davė nedaug naudos. Gal todėl, kad iš pradžių manyta, kad perdegimo sindromas – kiekvieno asmeninis reikalas.

Nustatyta, kad su perdegimo sindromu susidūrusieji beveik keturis kartus dažniau suserga depresija, du kartus padaugėja minčių apie savižudybę, 25 proc. kaip išeities griebiasi alkoholio.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad perdegimo sindromas gali atsirasti kaip atsakas į "toksišką" aplinką.

Atskleidė laimės formulę

B.Doolitlis kartu su kolegomis pabandė išsiaiškinti, kas yra laimingi gydytojai ir kaip galima sau padėti neperdegti. Tyrimui buvo pasirinkti 28 atrinkti "laimingi" šeimos gydytojai – šios srities specialistai pasirinkti dėl pernelyg didelės kaitos ir didesnio darbo krūvio.

Apibendrinus rezultatus, buvo pristatytas "laimingo gydytojo" portretas: vidutinio amžiaus, bet kokios rasės, turintis darbo patirties. Įdomu tai, kad visi jie buvo vyrai. Į klausimą, kiek dažnai jaučiasi perdegę, respondentai patikino su tuo susiduriantys vos kelis kartus per metus. Jie buvo patenkinti savo darbu ir gyvenimu.

"Laimingo gydytojo" formulę sudaro pašaukimas savo darbui, artimas kontaktas su pacientu, ryšys su aplinkiniais – draugų ir artimųjų ratas, vertybėmis paremti įsitikinimai, savarankiškumas darbo vietoje.

Kaip viena iš grėsmių gydytojo pasitenkinimui darbu įvardytas biurokratizmas. Apklausti gydytojai patvirtino, kad daug geriau jaučiasi, kai bendraudami su pacientu žiūri jam į akis, o ne "vergauja" kompiuteriui.

Kiek įtakos pinigai turi pasitenkinimui darbu? B.Doolitlis paaiškino, kad, remiantis studijomis, nepastebėtas ryšys tarp pinigų kiekio ir pasitenkinimo darbu. Tačiau jis pabrėžė, kad šie tyrimai daryti Amerikoje.

"Pinigai – svarbu, bet ne svarbiausia", – pridūrė svečias.