Patys aktyviausi, balsuodami iš anksto, buvo rinkėjai iš Pajūrio rinkimų apygardos. Čia savo pilietinę pareigą jau atliko kone ketvirtadalis balso teisę turinčiųjų.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio iš Pajūrio rinkimų apygardos balsavo 23,84 proc. rinkėjų, beveik dvigubai daugiau nei prieš dvi savaites. Tada iš anksto balsavo 12,14 proc. žmonių.

Patys aktyviausi iš šios apygardos ir vėl buvo neringiškiai. Jų iš anksto jau balsavo net 68,4 proc. (3 037 rinkėjai). Tai yra 14 proc. daugiau nei iš viso balsavusių Neringos savivaldybės rinkėjų pirmajame ture.

Šįkart iš anksto balsavę rinkėjai buvo aktyvesni, tačiau tai nereiškia, kad tokie pat jie išliks ir sekmadienį – tikrąją rinkimų dieną.

Dvigubai aktyvesni šįkart buvo ir rinkėjai iš Baltijos (17,6 proc.), Danės (15,84 proc.) bei Marių (12,79 proc.) apygardų.

Antrajame ture Klaipėdos ir Neringos savivaldybių iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 17,52 proc., daugiau nei Lietuvos vidurkis (16,8 proc.).

Rinkimų komisijų narius stebino antrajame rinkimų ture išankstiniame balsavime ypač išaugęs rinkėjų aktyvumas Gargždų bei Mėguvos apygardose.

Čia jis irgi beveik padvigubėjo. Gargžduose šį kartą iš anksto balsavo 19,24 proc. piliečių (prieš dvi savaites iš anksto balsavusiųjų buvo 11,11 proc.), o Mėguvos apygardoje savo balsą jau atidavė daugiau nei penktadalis rinkėjų – 21,58 proc. (buvo 11,56 proc.).

Šįkart iš anksto balsavę rinkėjai buvo aktyvesni, tačiau tai nereiškia, kad tokie pat jie išliks ir sekmadienį – tikrąją rinkimų dieną.

Pirmajame ture per išankstinį balsavimą aktyvumas taip pat buvo didesnis nei ankstesniuose Seimo rinkimuose, tačiau tikrąją rinkimų dieną jis krito keliais procentais nei buvo 2016 m.

Pirmajame ture, spalio 11 d., balsavo 47,16 proc. šalies rinkėjų, balsavimo teisę turi daugiau nei 2,4 mln. žmonių.