„Vakarų valstybėse, ypač Skandinavijoje, keleivinis vandens transportas yra plačiai naudojamas. Sekdami naujienas, matome, kad jį siekiama padaryti kuo mažiau taršų ir kuo draugiškesnį aplinkai“, – teigė įmonės vadovas M. Arkušauskas.

Klimato kaitos akivaizdoje žalieji sprendimai tampa aktualūs ne tik antžeminiam, bet ir vandens transportui. Bendrovė „Western Baltic Engineering“ pristatė viziją, kokie keltai netolimoje ateityje galėtų jungti Smiltynę ir žemyninį Kuršių marių krantą.

Revoliucinių pokyčių aušra

Bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu (KU), įmonė įgyvendino ES fondų finansuojamą projektą, kurio metu sukurtas elektra varomo visiškai autonominio keleivinio kelto technologijos prototipas.

Bendrovės „Western Baltic Engineering“ direktoriaus Mariaus Arkušausko pastebėjimu, prisijungiant prie informacinių ir ryšių technologijų, tokie inovatyvūs sprendiniai įneša revoliucinių pokyčių į tradicines laivybos praktikas ir atskleidžia naujus horizontus tiek laivų savininkams, tiek operatoriams ar statytojams.

Autonominis laivas nereikalauja įgulos narių ant denio – tokia naujos kartos transporto priemonė stebima ir kontroliuojama ant kranto esančių specialistų, naudojantis detektoriais, aukštos rezoliucijos kameromis bei pažangiomis palydovinėmis sistemomis, o tai leidžia maksimaliai sumažinti žmogiškojo faktoriaus nulemtų klaidų tikimybę.

Mokslo ir verslo simbiozė

Klaipėdiečių pristatytas kelto prototipas numato galimybę gabenti apie 600 žmonių ir 40 dviračių. Laivo ilgis – iki 35 m, plotis – iki 12 m, viršvandeninio borto aukštis – apie 3,4 m, o greitis – iki 10 mazgų.

Nors keltas – visiškai autonominis, tačiau jis galėtų būti valdomas ne tik autonominėmis sistemomis, bet ir nuotoliniu bei rankiniu būdu iš paties kelto.

M. Arkušausko teigimu, projektas atliepia naujausias jūrinių technologijų vystymo tendencijas pasauliniu mastu. „Šiuo metu sukurti prototipai yra bandymų stadijose, be to, susiduria su bendru iššūkiu – tarptautiniai teisės aktai kol kas neįgalina tokio tipo laivų naudojimo. Tačiau neabejojama, jog tai – tik laiko klausimas“, – sakė įmonės vadovas.

Skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą projekto partneriu neatsitiktinai pasirinkta uostamiesčio alma mater – KU turi reikšmingos patirties kuriant bei diegiant įvairaus pobūdžio autonomines sistemas, aktyviai vykdo įvairius pramonės užsakomuosius tyrimus ir sistemų kūrimo darbus.

Flotilė neišvengiamai sensta

Pokyčius Baltijos jūros regiono laivyboje skatina ne viena aplinkybė. Žinoma, vienas aktualiausių – ekologinis faktorius, susijęs tiek su nuosekliai intensyvėjančia logistika, tiek su geografine padėtimi: būdama pusiau uždara teritorija, Baltija tampa jautresne jūriniam užterštumui nei atviros jūrinės zonos.

Kuršių nerijos teritorija yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, todėl taip pat itin aktualu, kad transporto priemonės regione atitiktų aukščiausius ekologinius standartus.

Be to, tenka įvertinti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje esama viešojo vandens transporto flotilė neišvengiamai sensta.

Lietuvos rinkos keleivinių keltų poreikio mastas – 2,2 mln. keleivių per metus.

Pavyzdžiui, iš bendrovės „Smiltynės perkėla“ operuojamų keltų net trys skaičiuoja nuo 17 iki 19 metų, tad vien Lietuvoje per ateinančius 5–10 metų teks keisti bent kelis tokius laivus.

Atveria unikalias galimybes

Europoje veikia per 230 keltus operuojančių kompanijų. Prognozuojama, kad apie 10 proc. jų per ateinančius 10 metų taip pat sieks atnaujinti savo flotilę.

„Vakarų valstybėse, ypač Skandinavijoje, keleivinis vandens transportas yra plačiai naudojamas. Sekdami naujienas, matome, kad jį siekiama padaryti kuo mažiau taršų ir kuo draugiškesnį aplinkai. Tačiau nė viena šalis ar tose šalyse veikiančios laivų projektavimo įmonės nėra pasiskelbusios, kad projektuos autonominį keleivius gabenantį vandens transportą. Todėl tikime, kad mūsų sukurtas projektas bus itin patrauklus ir už Lietuvos ribų“, – prognozavo įmonės vadovas M. Arkušauskas.

Neabejojama, jog prototipo plėtojimas atveria unikalias galimybes uostamiesčiui kurti autonominio vandens transporto vystymo ir testavimo bendradarbystės erdvę bei tapti tokio transporto technologijų plėtojimo centru ne tik Baltijos jūros regione, bet ir už jo ribų.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų už daugiau nei 7,5 mlrd. eurų!