Galimybė ne tik uostui

Su uostamiesčio politikais bei saujele ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje dalyvavusių gyventojų susitikęs susisiekimo ministras R.Masiulis pripažino, jog šiuo metu jaučiama savotiška uosto ir miesto priešprieša, tačiau patikino, jog esama nusiteikimo ieškoti bendrų sprendimo variantų, kad uosto bendrasis planas būtų naudingas abiem pusėms.

„Norėčiau, kad šis planas būtų galimybė miestui žengti naują kokybinį žingsnį. Šis miestas turi galimybę augti“, – teigė R.Masiulis ir pridūrė, jog rengiamu uosto bendruoju planus netikėtų, jeigu juo netikėtų ir miestas.

Anot ministro, nesvarbu kokiai numatomų koncepcijų, reikšiančių ryškesnę ar mažesnę uosto plėtrą, pritars uosto taryba, be miesto pritarimo šio plano nebus įmanoma įgyvendinti.

Slapta nepatvirtins

Nors Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priminė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia patvirtinti bendrąjį planą net miesto atstovams jam ir nepritariant, tačiau R.Masiulis tvirtino, jog nėra planų „buldozeriu“ prastumti šio dokumento.

Ministras akcentavo, kad ir paties uosto labiausiai palaikoma ketvirtoji alternatyva, kuri numato didžiausią uosto plėtrą tiek miesto šiaurinėje, tiek pietinėje dalyse, yra ambicingas planas. Ir, pasak R.Masiulio, ambicijų ir vizijų verta turėti.

Tiesa, R.Masiulis pripažino, kad nusprendus žengti šios alternatyvos keliu dar teks atsakyti į gausybę techninių klausimų dėl galimų uosto plėtros pasekmių, tačiau juos galima išspręsti.

Du blogi scenarijai

Ministras įvardijo ir du galimus blogiausius scenarijus. Pirmasis jų susiklostytų tuo atveju, jeigu uosto planas būtų patvirtintas miestui „už akių“ ir atėjus darbų įgyvendinimo laikui miestas pasipriešintų, o procesai sustotų neapibrėžtam laikui.

Antrasis galimas blogas scenarijus – nedaryti nieko, nesiplėsti ir leisti miestui bei uostui prarasti plėtros, tobulėjimo galimybes.

Akcentuota, kad geriausia išeitis būtų skirtingu laiku pradėtus rengti miesto ir uosto bendruosius planus pabaigti tuo pačiu metu ir siekti, kad jie būtų kuo geriau suderinti.

Pabrėžta ir tai, kad taip, kaip numatoma ketvirtojoje alternatyvoje, uostas neišsiplės per metus ar porą. Link numatyto tikslo, kai uosto krova sieks pastebimai per 100 mln. t. krovinių, bus einama žingsnis po žingsnio.

Pažėrė klausimų

Miesto tarybos nariai netruko susisiekimo ministrą bei susitikime dalyvavusį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų užversti klausimais.

Uostamiesčio politikai domėjosi, numatomu uosto plėtros poveikiu aplinkai, gyventojams, numatomais šių pasekmių kompensavimo mechanizmais, ar iš tiesų uostui reikalinga tokia ryški plėtra abiejuose miesto galuose, kiek prasiplėsiantis uostas ketina sukurti naujų darbo vietų ir pan.

Keisdami vienas kitą uosto vadovas bei susisiekimo ministras tvirtino, kad uostui plečiantis bus ieškoma tokių išeičių, kokių buvo imamasi kompensuojant už Centrinio Klaipėdos terminalo atsiradimą, kuomet buvo patenkintos abi pusės.

Išklausė gyventojus

Susitikimo metu prisiminti ir valstybės duoti bei iki šiol neįgyvendinti pažadai rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžas.

„Man jau baisu į merą pažiūrėti. Jis kaskart tai primena“, – pastebėjo R.Masiulis ir patikino, jog nors tai pažadėjo ne ši valdžia, tačiau susisiekimo ministras jau dirba, kad šis pažadas būtų įgyvendintas.

Posėdyje dalyvavę Melnragės bendruomenės atstovai pareiškė nepalaikantys uosto planų, tačiau R.Masiulis patikino, kad pasipriešinimas gali kilti ir dėl informacijos trūkumo, todėl būtina atsakyti į visus gyventojų klausimus.

Ministras taip pat pastebėjo, jog laukiama miesto pozicijos, ko jis tikisi iš šiuo metu rengiamo uosto plano.