Klaipėdos rajone netrukus užvirs aistros dėl naujų sąskaitų sodininkams. Ne tik rajono, bet ir uostamiesčio gyventojams teks prisiminti savo apsnigtus sodo sklypus ir krapštyti pinigines, nes už penkis praėjusių metų mėnesius sodo sklypų savininkams reikės susimokėti 25 litus už šiukšlių išvežimą.

Kas gaudys sodininkus?

Pernai rudenį rajono gyventojai šturmu ėmė įmonės „Gargždų švara“, kuri administruoja rajono tarybos patvirtiną vietinę rinkliavą už atliekas, duris. Aistros nurimo tik išsiaiškinus, kas ir kokio dydžio rinkliavą  turi mokėti.

Dabar įmonės darbuotojai ruošiasi antrajai aistrų bangai, nes netrukus sąskaitos turi pasiekti sodininkus.

Įmonės „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus aiškino, kad nuolat soduose gyvenantys žmonės sąskaitas jau gavo, o soduose tik vasarą pasirodantys miestiečiai esą turėtų būti „sumedžioti“ sodų bendrijų pirmininkų.

„Iki vasario vidurio išdalysime sąskaitas už 2012 metus. Taryba yra patvirtinusi 60 litų metinę rinkliavą už sodo sklypą su nesudėtingu statiniu. Tad mes už praėjusių metų penkis mėnesius pateikiame tik 25 litų sąskaitą“, – tvarką aiškino R.Martinkus.

Įmonė viliasi, kad gyventojų, kuriems priklauso sodo sklypai, sąrašus pateiks bendrijų pirmininkai.

„Su daugeliu sodų bendrijų pirmininkų jau kalbėta, tikimės, kad jie padės išdalyti sąskaitas. Tačiau su kitais net susitikti nepavyko“, – sakė R.Martinkus.

Sąskaitomis nesirūpins

Didžiausios apskrityje sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Vytautas Gedvila teigė, kad jis norėtų, jog sodininkai sudarytų sutartis su atliekų vežėjais ir bendrija galų gale apsivalytų nuo atliekų, tačiau prie rinkliavos tvarkos įvedimo prisidėti jis pats nepanoro.

„Mes tai jau jų sąskaitomis nesirūpinsime. Nejau mes gaudysime gyventojus po laukus? O kas mums tokias funkcijas delegavo? Tai juk papildomas darbas, išlaidos mums“, – piktinosi bendrijos pirmininkas.

V.Gedvila guodėsi, kad bendrija yra virtusi šiukšlynu, o didžiųjų bendrų konteinerių neva net neapsimoka statyti, nes jie kaipmat virsta tikru sąvartynu.

„Spėk pastatyti konteinerį, tuoj visi ima nešti statybinį laužą, kitas atliekas. Baisu, kas čia dedasi. Vieni nepatenkinti, kad iki konteinerio jie savo šiukšles turi nešti kilometrą, o kiti pyksta, kad konteinerį po jų langais pastatome. Vasarą kvapai, nešvara erzina žmones“, – aiškino sodų bendrijos pirmininkas.

Kaip suvaldyti nevalyvus sodininkus, pirmininkas sakė neturintis idėjų.

„Juk žmonės iš karto pyks dėl dar vienos sąskaitos. Jei moki už butą, už garažą, dar ir už sodą, daug mokesčių susidaro. Reikėtų diferencijuoti rinkliavą“, – sakė V.Gedvila.

Nepanoro deklaruoti atliekų

Dituvos sodų bendrijos teritorijoje yra 30–35 didieji šiukšlių konteineriai.

„Gargždų švaros“ vadovas R.Martinkus aiškino, kad pagal higienos normas iš kaimiškųjų vietovių šiukšlės yra vežamos du kartus per mėnesį.

„O mes vežėme keturis kartus per mėnesį, kiekvieną savaitę. Didelių gabaritų atliekas, pirmininkui  užsakius konteinerius, vežame nemokamai“, – pastebėjo R.Martinkus.

Rinkliavos administratorius aiškino, kad šiuo metu nėra kitų būdų sugaudyti sodininkus, kaip įteikti  jiems sąskaitas per bendrijų pirmininkus.

„Žmonės į bendriją ateina susimokėti už elektrą, bendrijos nario mokesčio. Mes neprašome pirmininkų išvežioti sąskaitas. Tuos adresus, kur nuolat gyvenama, mes pasitikslinome ir žmones patys rasime. Tačiau yra daugybė bendrijų pirmininkų, kurie kratosi mūsų prašymų pagelbėti“, – pastebėjo R.Martinkus.

Vien Dituvoje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.

R.Martinkus priminė, kad sodų bendrijos, kaip juridinis vienetas, galėjo pasinaudoti deklaravimo tvarka ir atliekas deklaruoti pagal faktą, kaip ir daro įmonės ar gamyklos. Tuomet nereikėtų pranešimų siųsti kiekvienam sodininkui atskirai. Tačiau bendrijos to nesiėmė.

Sodininkai norėtų nuolaidų

Šalia uostamiesčio esančios „Pakrantės“ sodų bendrijos pirmininkas Egidijus Vaišvila neabejoja, kad rinkliava sodininkus tikrai papiktins. Neva pusmetį žmonės net nesirodo sodų sklypuose, o rinkliavą teks mokėti už metus.

„Valdžia, galvodama apie rinkliavą sodininkams, turėjo tai numatyti. Aš pats turiu mokėti už butą mieste, už sodo sklypą ir dar už įmonės patalpas. Juk dėl to šiukšlių daugiau neatsiranda“, – sakė E.Vaišvila.

E.Vaišvilos nuomone, teisinga būtų rinkliavą rinkti šiltuoju metų laiku, o žiemą bendrų šiukšlių konteinerių net nereikėtų statyti bendrijose.

„Žmonės už galvų susiėmę, nes nežino, kiek reikės mokėti žemės mokesčio, prisideda 130 litų metinis sodo bendrijos nario mokestis, negana to, dar teks mokėti už šiukšles“, – skaičiavo E.Vaišvila.

Atleisti nuo mokesčio negali

Įmonės „Gargždų švara“ vadovas R.Martinkus tikino, kad nėra galimybės žmogaus visiškai atleisti nuo rinkliavos.

„Taryba patvirtino tokias nuostatas, kuriose nėra nulinio tarifo. Jei atsirado spragų, reikia jas taisyti. Atneša žmonės pažymą, kad jie elektros, vandens nenaudoja, o dabartinė tvarka nenumato galimybės jo visiškai atleisti nuo rinkliavos“, – tikino R.Martinkus.

R.Martinkus tikino, kad savivaldybėje turėtų atsirasti speciali komisija, kuri spręstų tokias situacijas, kai realiai žmogus nesinaudoja žemės sklypu ar kitu savo turtu.

„Juk visko nutinka gyvenime. Gal jis užsienyje, o gal kitos priežastys. Tačiau kol kas mūsų veiklos nuostatai mums draudžia patiems priimti tokius sprendimus“, – tikino R.Martinkus.

Kiekiai viršijo prognozes

Kol kas rajone rinkliavą sumokėjo apie 60 proc. atliekų turėtojų. Įmokos sudarė 1 mln. 200 tūkst. litų.

„Tačiau mes jau esame skolingi beveik pusę milijono litų vežėjams ir Dumpių sąvartynui. O taip nutiko paaiškėjus, kad rajone yra kur kas daugiau šiukšlių, nei buvo numatyta iš anksto“, – sakė R.Martinkus.

Atliktoje studijoje buvo prognozuota, kad per mėnesį rajone gali būti surinkta apie 1–1,2 tūkst. tonų atliekų, o realiai vežėjai surenka 1,5 tūkst. tonų atliekų.

„Tai parodo, kad rajone atliekų konteinerių neturėjo apie 40 proc. gyventojų. Mes jau pastebime, kad atliekos pasiskirstė po konteinerius ir aplinka ėmė gražėti“, – sakė „Gargždų švaros“ vadovas.