Pereiti į pagrindinį turinį

Realybė uoste – po „žaliąja“ priedanga

2024-06-08 15:00

Taip nebūna, kad, dar vaikui negimus, jam beveik jau imamos kabinti ministro regalijos. Tačiau uoste, pasirodo, taip daryti galima.

Perspektyva: kol kas maždaug tokia yra pietinio uosto vizija, kuri gali ir keistis, į uosto plotą įtraukiant Kiaulės Nugarą. Perspektyva: kol kas maždaug tokia yra pietinio uosto vizija, kuri gali ir keistis, į uosto plotą įtraukiant Kiaulės Nugarą.

Išpūsta nauda?

Jau kelerius metus kalbama apie tai, kad pietinėje uosto dalyje – apie 11 kilometrų nuo uosto vartų – tolimiausiame uosto taške bus sukurtas Lietuvos ekonomikos stebuklas.

Pateikiama, kad 100 hektarų teritorija prie Kiaulės Nugaros duos Lietuvai milijardinę naudą.

Jeigu 100 hektarų neš milijardus, tai ko verta likusi beveik 558 hektarų uosto dalis su beveik 25 kilometrais krantinių ir beveik 880 hektarų vidine akvatorija? Ypač turint galvoje tai, kad, naudojant ją, valstybei dividendais kasmet sumokama tik iki 35 mln. eurų?

Akivaizdu, jog Klaipėdos uosto pietinės dalies milijardinė nauda yra išpūstas dalykas.

Anksčiau pietinės dalies uosto vystymo požiūriu pagrindiniu veiklos kriterijumi buvo įvardijama konteinerių krova ir paskirstymas. Dabar įvardijamas dar ir žaliosios energijos terminalas, ir jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamykla, ir žaliasis laivų perdirbimas.

Žodis „žaliasis“ jau gali kelti ir atstūmimo reakciją, nes po juo tarsi pakišamos naujovės / nenaujovės, kurios rinkoje sunkiai skinasi kelią.

Tarkime, kad ir elektromobiliai. Jų gamybos apimtys pastaruoju metu pasaulyje menksta. Tai liudija ir faktas, jog net penktadaliu planuojama sumažinti „Tesla“ elektromobilių gamybos apimtis, o ir Vokietija numačiusi smarkiai mažinti elektromobilių baterijų gamybos apimtis.

Analizė: pietiniame uoste numatomų atlikti geologinių tyrimų schema. / KVJUD nuotr.

Prie konteinerių – „žalieji“ verslai

Žaliosios ekonomikos verslus Klaipėdai pietiniame uoste vystyti yra pasiūliusi rinkos studiją vykdžiusi viena JAV kompanija.

Įvardijama, kad ateityje pietiniame uoste bus vandenilio ir jo produktų eksporto terminalas. Kas tai yra ir kiek jis pavojingas? To niekas nežino, nes tokių terminalų, kaip ir paties vandenilio gamybos, bent jau Europoje dar beveik nėra.

Žaliasis laivų perdirbimo verslas yra ne kas kita, o laivų pjaustymas į metalo laužą.

Klausimas čia kyla tik vienas – ar pietiniame uoste bus pjaustomi seni laivai iš visos Europos?

Susiklostė situacija, kai Europos Bendrija uždraudžia ir baudžia laivybos kompanijas, kurios anksčiau perduodavo senus laivus apdoroti Indijos, Bangladešo ir kitų pajūrio šalių pakrančių žmonėms. Taip gimė žinomos Čitagongo, Čenajaus ir kitų Indijos vandenyno pakrantės vietovių laivų kapinės.

Iki šiol Europoje senus laivus dažniausiai apdorodavo Turkijoje.

Jei Lietuvoje, o konkrečiau prie Kiaulės Nugaros, atsiras vadinamasis žaliasis laivų perdirbimo verslas, ar tai reikš, kad visos didžiosios Europos laivybos kompanijos čia galės atgabenti ir į metalo laužą pjaustyti laivus bei užsiimti įvairiu su jais susijusių toksinių medžiagų utilizavimu?

Jūrinių jėgainių perspektyva

Realiai Klaipėdos uoste, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau planuojamas jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalas.

Remiantis rinkos analize, pietinėje dalyje siūloma statyti dar ir jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamyklą.

Viskas būtų buvusios Jūrų perkėlos teritorijoje?

O ir ar pati jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamykla būtų naudinga? Veikiausiai taip. Ypač tuo atveju, jei Lietuvoje būtų sėkmingai įdarbinti piliečiai iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano, nes dėl pigesnės darbo jėgos jūrinių vėjo jėgainių komponentų gamyba būtų pigesnė ir konkurencinga. Lietuvoje, netgi pajūrio zonoje, yra nedidelių metalo apdorojimo cechų, kuriuose emigrantai iš Azijos šalių Šiaurės jūros naftos platformoms gamina vamzdžių konstrukcijas.

Jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalas iš esmės būtų trumpalaikis projektas – tik tam laikui, kol Lietuva pastatys vėjo jėgainių parkus jūroje.

Bus atliekami pietinės uosto dalies inžineriniai ir geologiniai tyrimai, kurių reikia krantinių statybos ir gilinimo darbų projektams.

Iškalbingas faktas yra ir tai, kad daugelis šalių, įskaitant ir kaimynines – Lenkiją, Latviją, Estiją, jau yra suplanavusios, kur savo šalies uostuose įsirengs jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalus.

Ne atsitiktinai jau buvo įvardinta, kad jūrinių vėjo jėgainių surinkimo ir krovimo terminalas, kai baigsis Lietuvos vėjo jėgainių parkų statyba jūroje, bus transformuojamas į konteinerių terminalo plotus.

Vykdys geologinius tyrimus

Iš tiesų Klaipėdos uosto pietinė dalis dar net nepradėta statyti.

Po rinkos analizės studijos, kuri kelia abejonių ir dėl, kaip galima įtarti, išpūstų išlaidų, ir dėl „žaliųjų“ verslų, netrukus prasidės kitas etapas.

Bus atliekami pietinės uosto dalies inžineriniai, geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Bent šiuo metu skelbiamas tokių tyrimų konkursas.

Šie tyrimai bus reikalingi tam, kad būtų parengti krantinių statybos ir gilinimo darbų projektai.

Būsimojo pietinio uosto dalyje planuojama paimti mėginius iš beveik 60 gręžinių nuo 18 iki 35,5 metro gylyje.

Dar 10 gręžinių iki 35,5 metro gylio bus išgręžti ir Kiaulės Nugaros saloje.

Tai gali reikšti, kad ateityje šios salos nebeliks, ji taps tiesiog Klaipėdos pietinio uosto dalimi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų