Sandarumas – pagrindinis reikalavimas

Dumpių sąvartynas žymi ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos Klaipėdos apskrityje pradžią. Iki minėtų 2008-ųjų Vakarų Lietuvos septynių savivaldybių teritorijose veikė 32 miestelių šiukšlynai ir 7 dideli sąvartynai, kur atliekos buvo verčiamos tiesiog ant plikos žemės su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Pūvančių atliekų skysčiai, prisodrinti sunkiaisiais metalais ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis, smelkėsi į gruntinius vandenis, tekėjo į upes, o per jas – į Baltijos jūrą. Parazitams tai buvo maisto rojus, o graužikams – nuostabiausia veisykla. Tokių gamtos piktžaizdžių Europos Sąjungos valstybėse jau seniai nebuvo, tad ir Lietuvai įstojus į civilizuotų šalių bendriją iškeltas reikalavimas: senieji šiukšlynai turėjo būti skubiai uždaryti ir nukenksminti, o atliekoms tinkamai sutvarkyti pastatyti nauji ekologijos standartus atitinkantys sąvartynai. Ir taip prieš dešimtmetį iš kone 800 Lietuvoje veikusių šiukšlynų liko tik 11. Bet tai jau buvo ne sovietmečio, o europietiškų ekologinių standartų atitikmuo.

Sandarumas. Tai svarbiausias tikslas, kuris keliamas šiuolaikiniams sąvartynams. Prieš įrengiant būsimąjį Dumpių sąvartyną jo vietoje iškasta 6 metrų gylio duobė, atliekų saugyklos dugne sutrambuotas pusės metro molio sluoksnis, po to paklota stabilizuojanti geotekstilė ir vientisa skysčiams nepralaidi geomembrana. Šis pagrindo "sumuštinis" užpiltas filtraciniu smėlio sluoksniu, įrengiant drenažo – filtrato surinkimo linijas. Ir visa tai tam, kad nė lašas užteršto skysčio iš atliekų kaupo nepatektų į dirvožemį, o per drenažinę sistemą būtų surenkamas ir išpumpuojamas į šalia esančius bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius.

„Dabar mes jau turime įsirengę ir savo filtrato valymo sistemą. Prie keletą metų vykdėme ES finansuojamą tarptautinį aplinkosauginį projektą ir pasinaudojome galimybe filtravimo sistemą pasistatyti pigiau. Šiuo metu atliekame techninį filtrų aptarnavimą, tiriame išvalyto filtrato mėginius ir ruošiamės pradėti eksploatuoti. Kitąmet, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, neišvengiamai pradėsime naudoti savo uždaro ciklo sistemą, kai filtratas neturi sąlyčio su lauko oru“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė.

Kalne daugiausia statybinių šiukšlių

Nors sąvartyno kaupas nepuošia natūralaus pajūrio lygumų kraštovaizdžio, gamtai apčiuopiamo pavojaus jis nekelia. Visų pirma, sąvartynas be perstojo sandarinamas ir užklojamas gruntu. O kita priežastis – ten laidojama vis mažiau buitinių atliekų, kurios ir yra didžiausias blogis: pūdamos išskiria įvairias dujas, į aplinką skleidžia nemalonius kvapus bei didina planetos šiltnamio efektą.

„Mūsų regioninis sąvartynas priskiriamas nepavojingų atliekų sąvartynų klasei. Paprasčiau sakant, čia gali būti šalinamos nepavojingos komunalinės atliekos, statybinės medžiagos, surinktos iš gyventojų ar įmonių. Paskutiniuosius ketverius metus į sąvartyną patekdavo labai mažai komunalinių atliekų – tik apie 10 procentų. O šiemet, atidarius baldų apdorojimo aikštelę, jau visos komunalinės atliekos yra apdorojamos, perdirbamos ir naudojamos energijai gauti. Todėl į kalną daugiausia gula statybinės atliekos, kurios nei kvapų, nei dujų neišskiria“, – aiškino Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Per dieną į Dumpių sąvartyną atliekas atveža apie 70–80 transporto priemonių. Maždaug pusė jų su buitinėmis atliekomis nukreipiamos į mechaninio rūšiavimo liniją. Iš šio srauto atrinkus naudingas antrines žaliavas likutis pervežamas į atliekų deginimo jėgainę, kur panaudojamas kaip kuras šilumos ir elektros gamybai.

Į kaupą gula tik statybinės atliekos, kurios nei kvapų, nei dujų neišskiria. / KRATC nuotr.

Mediena ir baldai gabenami į greta sąvartyno šiemet pastatytą apdorojimo aikštelę, kur senos spintos, foteliai, čiužiniai yra sumalami, iš jų magnetais pašalinamos metalo dalys, o likusi masė paverčiama kuru.

„Prieš trejus metus iškėlėme sau tikslą „Zero Ladfill“ – nulis atliekų į sąvartyną. Nes aplinkosauginiu požiūriu atliekas deponuoti sąvartyne – yra pats blogiausias jų tvarkymo būdas. Mums visiems už kiekvieną sąvartyne padėtą toną tenka mokėti vis didesnį valstybinį „sąvartyno mokestį“, jau nekalbant apie tai, kad kiekviena deponuota šiukšlė artina dieną, kai teks ieškoti vietos naujam regioniniam sąvartynui“, – sakė Š. Reikalas.

Pasak KRATC vadovo, pastačiusi mechaninio rūšiavimo liniją, pradėjusi baldų ir šlako apdorojimo aikšteles, bendrovė gerokai pasistūmėjo užsibrėžto tikslo „Zero Ladfill“ link ir nežada sustoti. Jau ruošiamos studijos, padėsiančios atsakyti į klausimus, kaip ekonomiškai naudingiausia būtų išrūšiuoti statybines atliekas, kokią įrangą dar reikėtų įsigyti.

Kodėl kalnas pilkas?

Mažai kam teko svečiuotis ant Dumpių sąvartyno kalno. Bet apsilankę pamatytumėte, jog atliekos čia verčiamos tik į mažą, kelių dešimčių kvadratinių metrų, plotą. O likusi dalis – jau užkonservuota ir paruošta rekultyvacijai.

„Kai atliekos atgabenamos į kalną, jos pirmiausia išsklaidomos buldozeriu bei suspaudžiamos sunkiasvoriu presu, kad užimtų kuo mažiau vietos. Po to apipilamos gruntu. O kai per savaitę uždengiamas didesnis plotas – tuo pačiu gruntu suformuojamas atitinkamo nuolydžio šlaitas“, – pasakojo Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Dumpių regioniniame sąvartyne atliekų užpylimo ir dalinės rekultivacijos darbams naudojamas sijota ir nuo metalų išvalyta sudegintų atliekų šlako mineralinė medžiaga, todėl sąvartynas yra pilkos spalvos. Įspūdį dar sustiprina ant pietinio sąvartyno šlaito sandėliuojamas apdorotas šlakas – penkerius metus ant sąvartyno kaupo buvo vykdomi šlako sijojimo darbai, o atskirtos frakcijos, kaip statybinė medžiaga, saugoma kol ją bus galima panaudoti pagal paskirtį.

„Šlako mineralinė medžiaga šiame sąvartyno priežiūros etape yra bene geriausia iš visų įmanomų. Ji puikiai stabilizuoja šlaitus, be to joje sunkiai prigyja augmenija“, – kalbėjo R. Gedrimas.

Kai Dumpių sąvartynas bus visiškai užpildytas, jį, kaip ir kitus uždarytus ir KRATC prižiūrimus regiono sąvartynus, reikės apželdinti bei nuolatos vykdyti šienavimo darbus, kad ant šlaitų neaugtų krūmai bei medžiai, kurie gali pažeisti kaupo sandarumą. Tačiau iki Dumpių sąvartyno rekultivacijos dar toli.

Užteks dar 30 metų

Kai buvo planuojama statyti Dumpių sąvartyną, mokslininkai skaičiavo, kad jo Klaipėdos regionui pakaks maždaug 20–25 metams. Bet praėjo tik 12 ir galima teigti, kad mokslininkai smarkiai apsiriko. Kodėl? Turbūt nebuvo įvertinta, kad didelis atliekų kiekis regione bus išrūšiuotas ir perdirbamas, o dar didesnis – panaudojamas kaip kuras energijos gamybai.

Per 12 metų Dumpių sąvartyne yra užpildytos 2 sekcijos iš trijų suplanuotų ir deponuota virš 1,3 mln. tonų nepavojingų atliekų. Atliekų kalnas išaugo iki 30 metrų, o pagal projektą jo leistinas aukštis turi neviršyti 35 metrų. Kitąmet prasidės antras Dumpių sąvartyno eksploatacijos etapas – 4,5 hektarų plote bus įrengta trečia sekcija. Ten numatoma suvežti dar apie 1 mln. tonų nepavojingų atliekų.

2008 metais Dumpių sąvartyno dar nebuvo – tik paruošta sandari vieta atliekų priėmimui. / KRATC nuotr.

„Pernai bendras sąvartyne pašalintų atliekų kiekis viršijo 41 tūkst. tonų. Jeigu atsižvelgtume į mūsų šiuo metu vykdomus darbus ir planus, kad netrukus pradėsime rūšiuoti dar ir statybines atliekas, o gyventojų ir verslo sektoriuose taip pat gerės rūšiavimo įpročiai ir atsakingas vartojimai bei diegiamos beatliekinės technologijos, ateityje kasmet deponuotume apie 20 tūkst. – 30 tūkst. tonų per metus. Tokiu atveju dabartinio Dumpių sąvartyno mus dar tikrai pakaks trisdešimčiai metų“, – optimistiškai skaičiavo R. Šličienė.

Kaip per dešimtmetį pasikeitė situacija su atliekų tvarkymu Dumpių regioniniame sąvartyne, pakaktų palyginti kelis skaičius: 2009 metais buvo palaidota apie 190 000 tonų atliekų, o 2019 metais 41 755 tonos. 2009 metais atliekos visai nebuvo rūšiuojamos ir perdirbamos, nes tam nebuvo sukurti pajėgumai, o 2019 m. – 101597 tonos buvo sutvarkytos ir panaudotos kaip antrinės žaliavos arba kuras.