Daugiau lėšų gatvėms

Miesto taryba biudžetą šiemet tikslins antrą kartą. Jį siūloma didinti maždaug 1,3 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė aiškino, kad šį procesą norima atlikti, nes iš ministerijų gauta papildomai lėšų.

Solidžiausia dotacija – 493,3 tūkst. eurų – atiteks savivaldybės įstaigų darbuotojų atlyginimams kelti. Papildomos sumos prireikė dėl pasikeitusio įstatymo. Siekiama, kad šis būtų įgyvendintas.

„Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo vasario 1-osios. Lėšos gautos vėliau. Įstaigos mokėjo darbuotojams atlyginimus pagal pasikeitusį įstatymą. Dabar joms bus sugrąžinta tai, ką panaudojo iš savų asignavimų, kurie buvo skirti metų pradžioje“, – komentavo vedėja.

340 tūkst. eurų sveikatos apsaugos ministro įsakymu skirti Klaipėdos universitetinės ligoninės dezinfekcijos procesui modernizuoti.

Daugiau lėšų nei tikėtasi savivaldybė gavo gatvių remontui. Ši suma siekia 242,5 tūkst. eurų.

„Šios lėšos nebuvo įtrauktos į miesto biudžetą, kai jį koregavome balandžio pabaigoje. Tada suma buvo nurodyta pagal mūsų pateiktą paraišką. Tačiau daugiau lėšų buvo atseikėta arterijos Smiltynėje nuo Naujosios perkėlos iki Nidos kelio remontui. Tad turime padidinti ir biudžeto pajamas“, – aiškino vedėja.

Išeis 70 pedagogų

219,8 tūkst. eurų dotacija švietimo ir mokslo ministro įsakymu skirta išlaidoms, susijusioms su pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimu, apmokėti.

Pinigai bus panaudoti į užtarnautą poilsį išeinančių pedagogų išeitinėms išmokoms. Šiai priemonei du trečdalius sumos numato Švietimo ir mokslo ministerija, trečdalį – savivaldybė.

R.Kambaraitė teigė, kad savivaldybė į pensiją išeinančių pedagogų išeitinėms išmokoms skirs šildymo sezono metu sutaupytas lėšas švietimo įstaigose.

Dėl to Miesto ūkio departamento asignavimai mažinami 95,3 tūkst. eurų.

„Dėl šiltesnio šildymo sezono išlaidos švietimo įstaigų šildymui, palyginti su planuota suma, sumažėjo 109 tūkst. eurų. Tie pinigai iš švietimo sistemos niekur neišeis“, – tvirtino vedėja.

Į užtarnautą poilsį ketina išeiti 70 pedagogų, dirbančių uostamiesčio švietimo įstaigose. Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai domėjosi, ar jų vietas užims jauni specialistai, ar jos liks laisvos.

Paaiškinta, kad tai priklausys nuo situacijos. Įstaigose, kur mokinių skaičius nemažėja, ateina naujų mokytojų. Tose mokyklose, kur situacija priešinga, etato nebelieka.

„Tuoj senjorams reikės primokėti, kad ilgai gyvena“, – pastebėjo tarybos narė Aldona Staponkienė.

Lėšos – ir krantotvarkai

Dar 10 tūkst. eurų Aplinkos ministerija skyrė krantotvarkos programos priemonėms įgyvendinti.

37,7 tūkst. eurų įvairios ministerijos atseikėjo valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, iš apskrities administracijos perduotoms įstaigoms išlaikyti, taip pat jų darbuotojų atlyginimams dėl pasikeitusio įstatymo apmokėti.

Patikslinus miesto biudžetą, jis sieks beveik 170 mln. eurų. Vasarį patvirtintas pajamų planas sudarė 164,2 mln. eurų – 24,89 mln. eurų arba, 17,9 proc. didesnis nei praėjusių metų.

Taip pat buvo likę 19,284 mln. eurų, kurie nepanaudoti 2016-aisiais. Ši suma nebuvo įtraukta į miesto biudžetą.

Pirmą kartą iždas buvo tikslinamas balandį. Tada pajamos išaugo 4,368 mln. eurų. Po korekcijų miesto biudžetas siekė beveik 168,57 mln. eurų.