Pasak uostamiesčio mero, per pristatymą buvo aptartas platus spektras galimų sprendimo būdų, veiksmų, iniciatyvų.

"Manau, kad pagrindinis akcentas ne lėšos, o programa ir tam tikros galimybės į pajūrį pagaliau pažvelgti kompleksiškai. Audrų kyla kuo toliau, tuo dažniau, jos net pradeda kilti neįprastu mums laiku. Kiekviena audra griauna infrastruktūrą, pasiglemžia lopinėlį mūsų paplūdimio, nuskalauja smėlį į jūrą. Pristatant Pajūrio juostos tvarkymo programą buvo pažvelgta kompleksiškai, viso pajūrio kontekste, ir buvo pristatytos krantų tvarkymo priemonės, gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikis kranto būklei", – teigė V.Grubliauskas.

Manau, kad pagrindinis akcentas ne lėšos, o programa ir tam tikros galimybės į pajūrį pagaliau pažvelgti kompleksiškai.

Meras tikino, kad dar visai neseniai audroms nusiaubus pajūrį, o labiausiai – Klaipėdos paplūdimius, buvo tikimasi, kad į tai dėmesį atkreips ir Vyriausybė, tačiau dėl pagalbos kreiptis teko patiems.

"Buvo kilusi mintis ir minties palaikymą išreiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas – kreipkitės į Vyriausybę, pagal galimybes Vyriausybė stengsis prisidėti. Dėl konkrečių audrų, konkretiems padariniams pašalinti kreipėsi visos savivaldybės, ir buvo atsakyta. Kadangi nebuvo paskelbta ekstremali situacija ir neatitiko kitų parametrų, pagal ką būtų galima skirti lėšas iš valstybės rezervų, viską taip paliko – jeigu norite, tvarkykitės patys, tarsi tai – pajūrio savivaldybių reikalas", – neslėpė meras.

V.Grubliauskas tikino, kad programos sukūrimas padės pagrindus kompleksiniam problemų sprendimui.

"Buvo pristatomos Baltijos jūros aplinkai reikalingos apsaugoti priemonės, o tai, sakyčiau, yra žingsnis į priekį arba valstybės atsigręžimo į savo tikrąjį turtą požymis", – kalbėjo meras.

Pajūrio juostos programos iniciatoriai – Aplinkos ministerija ir viešoji įstaiga "Gamtos paveldo fondas".