Iniciatyvos ėmėsi patys

Klaipėdoje bus siekiama, kad šiemet numatomais renginiais galėtų mėgautis ir klausos negalią turintieji.

Šį klausimą, kuris buvo svarstomas miesto Neįgaliųjų reikalų taryboje, iškėlė patys kurčiųjų bendruomenės nariai.

Teigiama, kad kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose renginių metu dirba ir vertėjai į gestų kalbą. Jie užtikrina sąlygas šventėmis pasidžiaugti ir klausos negalią turintiesiems, tiesa, uostamiestyje tokia tradicija dar nėra susiformavusi.

Renginius galima tobulinti

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“, kuri rūpinasi Lietuvos kultūros sostinės programos viešinimu ir koordinavimu, direktorius Romandas Žiubrys tvirtino, kad planuojant šiųmečius renginius nebuvo akcentuojama specialiai juos skirti neįgaliesiems.

Vis dėlto kai kurie tradiciniai renginiai, pvz., „Vilties bėgimo“ renginių ciklas, apima ir tokių žmonių kategoriją.

„Kalbant apskritai apie Lietuvos kultūros sostinės programą, kažkokių specialių projektų nėra, tačiau jeigu toks poreikis būtų, manau, juos galima tobulinti, gali atsirasti vertėjai“, – dėstė R.Žiubrys ir kvietė neįgaliųjų bendruomenę pasidalyti savo mintimis su renginių organizatoriais.

Pašnekovas patikino, kad toks dialogas pradedamas labai tinkamu metu, o naujos papildomos priemonės, kurios gerina renginių prieinamumą, visuomet juos kilsteli į aukštesnį lygį.

Pasak įstaigos vadovo, praėjusiais metais būtent neįgaliųjų dėka Jūros šventėje atsirado jiems pritaikyti tualetai, speciali pakyla judėjimo negalią turintiesiems, kur jie patogiai galėjo stebėti koncertą.

Daugiau neįgaliesiems pritaikytų tualetų, viliamasi, atsiras ir šiųmetės fiestos metu.

Lankytųsi daugiau žmonių

Tiesa, akcentuojama, kad, prieš imantis renginių „įgarsinimo“ gestų kalba, vertėtų išsiaiškinti tokių paslaugų paklausą.

Posėdyje dalyvavę neįgaliųjų atstovai patikino, kad renginių vertimo į gestų kalbą poreikis yra gana didelis, mat nemažai kurčiųjų lankosi didžiuosiuose miesto renginiuose.

„Jau daug metų pati dalyvauju su kurčiųjų grupele – pastovime, pažiūrime. Įdomu. Tačiau tik pasižiūrime, o kas ką sako, apie ką kalba, ką sveikina, kokius gražius žodžius sako, mes nežinome“, – dėstė viena klausos negalią turinčiųjų atstovių.

Moteris renginių organizatorių prašė neužmiršti žmonių, turinčių klausos negalią, ypač šiais – Lietuvos kultūros sostinės metais.

Esą jeigu švenčių metu būtų verčiama į gestų kalbą, klausos negalią turinčių lankytojų renginiai sulauktų dar daugiau.

Papildomų lėšų neprireiktų

Posėdyje dalyvavusi Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Nijolė Kaubrienė paaiškino, kad vertėjo paslaugos renginių metu organizatoriams papildomai nekainuoja, išlaidas padengia valstybė.

Organizatoriams reikėtų išnuomoti reikiamą techniką, kad didesnių renginių metu vertimas į gestų kalbą galėtų būti transliuojamas per didelį ekraną ir neįgaliesiems jis būtų matomas ne tik prie pat scenos.

Mažesnių renginių metu nė to neprireiktų, pakaktų tik pakviesti vertėją.

Posėdžio metu jo dalyviai sutarė, kad vertimai į gestų kalbą būtini per visas valstybines šventes ir pagal poreikį – keleto stambesnių renginių metu.

Spręs dėl lengvatų

Posėdžio metu renginių organizatorių dėmesys atkreiptas ir į tai, kad judėjimo negalią turintys asmenys koncertų metu neretai lieka stovėti minios pakraštyje ir mato tik kitų nugaras.

Neįgaliųjų reikalų komisijos posėdžio metu iškeltas ir vieningos nuolaidų sistemos neįgaliesiems kultūros įstaigose stygiaus klausimas.

Išsamiau jį ketinama svarstyti ir sprendimą dėl tokios sistemos kūrimo priimti surengus jungtinį Neįgaliųjų reikalų tarybos bei miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdį.