Parašai – per didelį vargą

Uostamiesčio J.Janonio g. 28 namo gyventojai ne vienerius metus kalbėjo apie būtinybę atnaujinti prieš 60 metų pastatytą namą.

Projekto pristatymai vyko dar prieš pandemiją, atrodė, kad, pagaliau surinkę būtinus parašus, namo gyventojai galės planuoti ne tik viso namo, bet ir savo butų remontą.

Surinkti parašus buvo labai sudėtinga – pagyvenę žmonės tikino, kad jiems ir taip gerai.

Galiausiai, po ilgų įtikinėjimų reikiamą parašų skaičių pavyko surinkti, taip buvo patvirtintas namo atnaujinimo investicinis projektas. Dar 2019 m. gimė viltis, kad namas taps modernus, taupus ir gražus.

Laukdami žinių apie taip trokštamą atnaujinimą, gyventojai liko nežinioje. Užklupo pandemija, prasidėjo įvairiausi suvaržymai. Bet ir po jų iš administratorių jokios viešai skelbiamos informacijos nesulaukiama.

Tie, kas rašė renovacijos vadybininkei laiškus, gauna atsakymus, juose – žinia, kad vis nepavyksta įvykdyti viešųjų pirkimų, neatsiranda rangovų, sutinkančių už numatytą kainą atnaujinti namą.

Paskutinė informacija iš administratorės – gegužės 26 d. turėjo būti atplėšti vokai su rangos darbų pirkimo pasiūlymais. Pateikti pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal kainos ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą).

Daugiau jokios žinios apie namo atnaujinimą gyventojai negavo. Kuo toliau, tuo labiau kyla abejonių, ar renovacija įvyks, nežinia ir kiek visa tai dabar kainuos.

Nenori imtis darbų

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė pranešė, kad Klaipėdoje pagal miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą šiemet numatyta pradėti 19 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus.

Taip pat nemažai namų savarankiškai dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)  programoje.

"Atsižvelgiant į tai, kad šie metai dar nė neįpusėjo, negalime teigti, kad rangos darbų procedūros yra įstrigusios", – bandė teigti D.Gerasimovienė.

Tačiau realybė nelinksma – didžiajai daliai daugiabučių namų nepavyksta iš pirmo karto nupirkti rangos darbų.

Taip atsitiko ir J.Janonio gatvės 28 namo renovavimu besirūpinančiai bendrovei. Kaip minėta, norinčių imtis namo atnaujinimo neatsirado kelis kartus.

Procedūros gali sustoti

Pasak savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėjos, dėl statybos kainų padidėjimo šiais metais dar neteko atsisakyti nė vieno daugiabučio namo renovacijos.

Jeigu per numatytą valstybės paramos sutarties terminą nepavyksta įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo projekto, namas gali dalyvauti pakartotinai aplinkos ministro kvietime ir tęsti pradėtas procedūras.

Į klausimą, ką gyventojams reiškia darbų ir medžiagų namo atnaujinimui brangimas, D.Gerasimovienė neslėpė – yra buvę atvejų, kai, perkant techninio darbo projekto parengimą kartu su rangos darbų atlikimu, tiekėjo pasiūlyta kaina viršija numatytą investiciniame plane.

Tokiu atveju kviečiamas visuotinis namo gyventojų susirinkimas ir jiems siūloma didinti numatytas investicijas.

Jeigu gyventojai tam nepritaria, renovacijos procedūros sustoja.

Nespėjus įgyvendinti renovacijos projekto, namas gali būti išbrauktas iš Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) finansuojamų projektų sąrašo.

Bando ir šešis kartus

Pagrindinė priežastis, kodėl tris kartus surengus pirkimo procedūrą nepavyksta pasamdyti rangovų, akivaizdi – įmonės baiminasi ir medžiagų brangimo, ir galimo jų trūkumo.

Dar viena numatyto renovavimo sužlugimo priežastis – potencialių rangovų nuogąstavimai, kad, užsakius medžiagas, gali tekti jų ilgai laukti. Rangos darbai gali sustoti dar ir dėl to.

Statybos įmonės nenori prisiimti per daug namų, nes vėliau gali nespėti atlikti darbų pagal jiems nustatytą terminą.

"Pastebima tendencija, kad rangovai linkę pirmiausia užbaigti pradėtus namų atnaujinimo darbus ir tik tada dalyvauja naujuose konkursuose, – paaiškino D.Gerasimovienė. – Jeigu vis dėlto pavyksta nupirkti rangos darbus, kaina yra daug didesnė, negu numatyta investicijų plane. Svarbu žinoti – jeigu gyventojai nepritaria didesnei investicijų sumai, projekto administratorius turi pakartotinai organizuoti rangos darbų pirkimo procedūras bei susirinkimus su gyventojais, kad jiems paaiškintų situaciją. Visgi dažnu atveju gyventojai pritaria didesnei investicijų sumai."

Pasirodo, kartais pirkti paslaugas bandoma ne tris, o ir penkis šešis kartus.

Tokios procedūros gali užsitęsti ištisus metus. Tai labai priklauso nuo to, kiek laiko prireikia pakartotinėms procedūroms.

Kai gyventojai pritaria naujajai kainai, procedūros gali užtrukti ir iki pusės metų.

Viltys: daugelis renovuojamų namų gyventojų renovacijos darbų metu remontuoja ir savo butus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Brangsta ir triskart

Daugeliui aktualu, kiek pabrangs renovacija, lyginant su jau paskaičiuota kaina.

"Sunku prognozuoti, kiek brangs renovacija, bet iš kelių patikslintų investicinių planų matyti, kad kainos padidėjo du tris kartus", – šiurpino realybe D.Gerasimovienė.

Pastaruoju metu labai sunku prognozuoti kainas, nes jos kyla kasdien dėl nestabilios situacijos statybų rinkoje.

Investicinių planų įkainiai paprastai patvirtinami prieš dvejus ar trejus metus iki rangos darbų pirkimo. Per tiek laiko rangos darbų įkainiai labai smarkiai pakilo.

Iš kelių patikslintų investicinių planų matyti, kad kainos padidėjo du tris kartus.

Dar prieš pandemiją pradėję ruoštis renovacijai J.Janonio gatvės 28 namo gyventojai galbūt net nuspręs jos atsisakyti, kai sužinos, kiek jiems kainuos namo atnaujinimas.

Savivaldybės valdininkams dažnai tenka susidurti su gyventojų nepasitenkinimu dėl neįtikėtinai išaugusių kainų.

D.Gerasimovienė pasakojo, kad dažniausiai dėl renovacijos kainos brangimo gyventojai kaltina projektų administratorius, teigdami, kad šie užvilkino procedūras ir sulaukė brangymečio.

Net ir tada, kai gyventojai sutinka mokėti daugiau, rasti rangovus labai sunku. Mat Klaipėdoje yra tik kelios įmonės, kurios vykdo renovaciją.

Jos turi labai daug įsipareigojimų ir nori sėkmingai užbaigti jau pradėtus darbus, tik juos užbaigę imasi renovuoti kitus namus.

Vienintelė viltis, kad senų namų atnaujinimo procesas nesustos, – vis dažniau rangovų ieškoti ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.

Labiausiai pasisekė tiems gyventojams, kurių namus renovuoti pradėta dar iki kainų šuolio.

"Didelių nusiskundimų iš tokių projektų administratorių neteko girdėti. Juose rangos darbai dėl darbų ir medžiagų brangimo kol kas nestringa. Kaip minėjau, rangovai prieš teikdami pasiūlymus jau įvertina galimas rizikas. Tikėtina, kad tie rangovai, kuriems numatyti rizikas yra pernelyg didelis iššūkis, pasiūlymų ir neteikia", – paaiškino D.Gerasimovienė.

Lemia neapibrėžtumas

Aplinkos projektų valdymo agentūra buvusios Būsto energinio taupymo agentūros funkcijas perėmė praėjusių metų lapkritį.

Šios agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas neslėpė, kad neapibrėžta šiandienos rinkos situacija gali gąsdinti ir stabdyti renovavimo procesus.

Tačiau iš Klaipėdos savivaldybės ir apskritai iš Klaipėdos regiono gaunamos žinios esą nerodo, kad rangos darbai ar pirkimai tokiems darbams strigtų.

Renovacijos administratorių apklausa parodė – pirkimai vykdomi pateikiant senus įkainius.

Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl rangovai nedalyvauja konkursuose.

Kita priežastis – rinkos neapibrėžtumas. Tačiau ne visi rangovai susiduria su medžiagų stygiaus problema, kai kurie ieško ir randa alternatyvų.

"Tendencija tokia – apie 30 proc. pirkimų įvyksta iš pirmo karto. Be abejo, kylančios rangos darbų kainos gali palėtinti šiuos procesus, gali tekti grįžti pas gyventojus su kainos perskaičiavimu. Mūsų pastebėjimu, lyginant su 2019–2020 metais, kainos pakilo apie 30 proc. Šių metų pradžioje paskelbėme atnaujintus pastatų modernizavimo priemonių įkainius. Netrukus ketiname juos dar kartą atnaujinti. Tikimės, kad tai bus gera pagalba projektus vykdančioms institucijoms, persižiūrint jų paruoštus pirkimo dokumentus, investicinius planus ir pasižiūrėti, ar dokumentuose numatytos kainos atitinka šių dienų realijas", – kalbėjo V.Vrubliauskas.

Nuo metų pradžios galioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kuris sako, kad investicinių planų keisti nebereikia, užtenka tik gyventojų pritarimo balsuojant naujoms investicijų kainoms ir valstybės paramos sutarties pakeitimo.

Taigi, procesas yra truputį supaprastėjęs.

Naštą teks dalintis

Paprašytas patarimo žmonėms, kurie atsidūrė prieš nesuvokiamai išaugusios renovacijos kainos faktą, V.Vrubliauskas patikino, kad niekas nuo to negali būti apsaugotas.

"Valstybė 100 procentų kompensuoja renovacijos išlaidas socialiai remtiniems ar kompensacijas už šildymą gaunantiems asmenims. Lietuvoje turime geriausias Europoje sąlygas, nes teikiamas lengvatinis kreditas, kompensuojamos palūkanos ir dar gyventojams teikiama 30 proc. subsidija, – kalbėjo APVA vadovas. – Viską lemia konkretaus projekto skaičiavimai. Priklauso, kokią naudą atnaujinimo išlaidos atneš gyventojams. Energijos išteklių kainų kilimo kontekste derėtų pasvarstyti, ar verta modernizuoti pastatus. Labai tikimės, kad pastangos, rengiant investicinius projektus, nenueis perniek."

Pasak V.Vrubliausko, reikėtų peržiūrėti kiekvieną projektą atskirai.

Galbūt labai padidėjus investicijų vertei, vertėtų peržiūrėti techninius sprendimus, gal kažko būtų verta atsisakyti ir pasirinkti tik tas priemones, kurios maksimaliai teikia pridėtinę vertę.

Juk investicinio projekto dalis yra ne vien energetinio efektyvumo priemonės, kurios kompensuojamos valstybės. Yra ir individualios investicijos, kurias žmonės nori įgyvendinti.

"Jeigu investicijos didėja, proporcingai tuo intensyvumu, koks yra numatytas valstybės paramos sutartyje, bus didinamos ir kompensacijos gyventojams. Tačiau kompensuoti visą pabrangimą valstybei būtų pernelyg didelė našta. Tą riziką teks dalintis rangovams, gyventojams ir valstybei", – konstatavo APVA vadovas.