Siekis tapo realybe
Kai prieš kelis dešimtmečius lietuviai gavo galimybę išvažiuoti į užsienį, keliaudami per Lenkiją stebėdavosi, kaip gražiai atrodo atnaujinti sovietmečio daugiabučiai.
Ištisi kvartalai pastatų, kurie jau nuo pastatymo atrodydavo apsmurgę ir tarsi skirti gniuždyti juose gyvenančių žmonių gyvenimą, po renovacijos nušvito naujomis spalvomis.
Tada atrodė, kad mes savo šalyje, dar tik kylančioje iš sovietmečio, ko nors panašaus vargu, ar sulauksime. Nė patys nepajutome, kada žodis „renovacija“ tapo žinomas ir suprantamas kiekvienam.
Klaipėdoje atnaujinus ištisą kvartalą tapo akivaizdu, kad išgyvenus nepatogumus galima tapti modernaus mikrorajono gyventoju.
Uostamiestyje jau atnaujinti visi Panevėžio gatvės daugiabučiai namai, baigiami renovuoti Miško bei Rumpiškės kvartalo namai.
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Jolanta Mickevičienė patikino, kad pastaraisiais metais daugiabučių miesto namų atnaujinimo tempas išlieka stabilus, kasmet renovuojama nuo keliolikos iki beveik 30 namų.
Senoliai priešinasi labiausiai
Pagal įstatymą daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja namai, kurių daugiau nei pusė butų ir kitų patalpų savininkų pritaria pastato atnaujinimui.
Paprastai renovacijos administratorius ilgokai derina su gyventojais namo atnaujinimo projektą, jo detales. Pasirašyti sutikimą ilgiausiai tenka įkalbinėti pagyvenusius žmones, kurie nebenori prisiimti papildomos finansinės naštos.
Toks daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal statybos techninius normatyvus, galiojusius iki 1993 metų.
Konkretesnius kriterijus nustato Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros. Kriterijai skelbiami kvietimuose teikti paraiškas.
Pastarasis toks kvietimas buvo paskelbtas praėjusių metų lapkričio 11 dieną ir galios iki šių metų spalio 1-osios.
Gaišatis kainuoja
Nors pastatų atnaujinimo procesas Lietuvoje jau yra senokai įsibėgėjęs, kiekvieno namo gyventojai galėtų papasakoti savo unikalią istoriją, kaip vyko šis procesas.
Statinių administravimo skyriaus vedėja J. Mickevičienė teigė, kad keblumų gali kilti pačioje renovacijos pradžioje, kai pagal gyventojų patvirtintą investicijų plane numatytą didžiausią sumą nepavyksta rasti rangovo.
Tada tenka didinti investicijas, ir neretas atvejis, kai gyventojai, negalėdami prisiimti didesnės finansinės naštos, atsisako toliau dalyvauti programoje.
„Renovacijos metu kyla klausimų dėl darbų kokybės ar neatitikimų projektui. Tokiais atvejais gyventojai turėtų kreiptis į projekto administratorių, o nepavykus problemų išspręsti, siūlome kreiptis į Statybos inspekciją, kuri yra atsakinga už vykdomų statybos darbų kontrolę ir priežiūrą“, – patarė vedėja.
Žmonėms sunku pakęsti netvarką statybvietėje, nesibaigiančius darbus, kai aplinka – pilna dulkių, kai darbininkai nesistengia greitai išgabenti statybinių šiukšlių.
Labiausia atnaujinant pastatą kenčia negalintys išeiti į lauką senoliai bei mažus vaikus auginančios šeimos, mat triukšmo išvengti renovacijos metu neįmanoma.
Skundžiasi ir darbininkai
J. Mickevičienė pasakojo, kad ir renovaciją atliekančių bendrovių darbuotojai neretai susiduria su problemomis.
Beveik kiekviename atnaujinamame name atsiranda vienas ar keli keistesni gyventojai, kurie dėl tik jiems patiems suprantamų priežasčių trukdo darbininkams patekti į butus, atsisako keisti langus ar nori keisti projekto sprendinius darbų metu.
Neseniai renovacijos procesą išgyvenę uostamiesčio J. Janonio gatvės 28 namo gyventojai iki šiol aptarinėja, kaip darbininkai negalėdavo patekti į vienišos pensininkės butą, kuris buvo neremontuotas nuo 1962 metų, kai daugiabutis buvo pastatytas.
Moteris prie durų priklijuodavo raštelį, pranešdama, kad išvyko į sodą ir negrįš visą mėnesį. Negalėdami patekti į šios gyventojos butą darbininkai gerokai vėliau keitė jos kaimynų radiatorius bei vamzdžius.
Dėl namo atnaujinimo skundai pasiekia ne tik renovacijos administratorių, bet ir Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus atstovus.
Tiesa, tai nėra labai dažnas atvejis.
Kaip teigė šio skyriaus vedėja, pastaruoju metu buvo gauti keli skundai. Dažniausiai skundžiamasi dėl atnaujinimo darbų gaišaties ir galutinio dokumentų suderinimo su Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Siekia atnaujinti kvartalus
„Klaipėdos daugiabučių renovacija vyksta tiek savivaldybės iniciatyva, tiek gyventojų pastangomis. Miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa nuolat papildoma naujais namais, kurių gyventojai išreiškia norą dalyvauti atnaujinimo procese. Vis dažniau aktyvūs bendrijų pirmininkai ar įgalioti asmenys savarankiškai organizuoja renovaciją, bendradarbiaudami su projekto administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis, kurie turi praktinės patirties ir įgūdžių įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimą. Tokiais atvejais savivaldybė tiesiogiai nedalyvauja, tačiau visada padeda konsultuodama ar nukreipdama į atsakingas institucijas, kai iškyla problemų“, – paaiškino J. Mickevičienė.
Renovacijos metu kyla klausimų dėl darbų kokybės ar neatitikimų projektui.
Pasirodo, iki šiol Lietuvoje dauguma resursų buvo nukreipta į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą.
Tačiau toks būdas neišsprendžia esminių miesto problemų.
O jos yra labai aktualios ir opios: iškyla būtinybė mažinti energijos suvartojimą, užtikrinti tvarią aplinką, gerinti miesto gyventojų judėjimo ir jų gyvenimo kokybę.
Todėl pastaruoju metu valstybės politika krypsta į kvartalinę renovaciją.
Taip siekiama atnaujinti visą miesto kvartalą kompleksiškai: nuo daugiabučių ir viešųjų pastatų iki infrastruktūros, žaliųjų zonų bei inžinerinių tinklų.
Pasak J. Mickevičienės, siekdama šio tikslo, Klaipėdos savivaldybė šiuo metu vykdo miesto kvartalų energinio efektyvumo didinimo galimybių studijos pirkimą.
Jos tikslas – įvertinti, kokiuose miesto kvartaluose yra didžiausias atnaujinimo potencialas, ir suplanuoti kompleksines priemones, kurios pagerintų gyvenamąją aplinką bei sumažintų energijos sąnaudas.
Taip atnaujinti daugiabučius namus būtų logiškiau ir taupiau.
Apie tai kalba ir J. Janonio gatvės 28 namo gyventojai. Jie mato, kad po jų namo atnaujinimo jau prabilta apie gretimo, 26-ojo namo renovaciją, o tai reiškia, kad bus ardomi savivaldybės lėšomis sutvarkyto 28-ojo namo kiemo įrenginiai – šaligatviai bei dviračių stovai.
Po renovacijos visa tai reikės vėl atkurti. Taip bus dukart daromas tas pats darbas ir tam leidžiami pinigai.
Skaičiai ir faktai
Klaipėdoje atnaujintų daugiabučių skaičius:
2022 metais – 23 namai,
2023 metais – 16 namų,
2024 metais – 28 namai.
Šiemet jau baigtas 12 namų atnaujinimas.
Naujausi komentarai