Prieš beveik 50 metų pastatytas namas – dar nerenovuotas. Gyventojai tam pasipriešino – nenorėjo dešimtis metų mokėti paskolos, nes savų pinigų retas turi sukaupęs.
„Nenorim vaikams užkrauti tokios nesąmonės“, – teigė pašnekovė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nors ir kaip kaimynai stengėsi įtikinti, Regina balsavo „prieš“.
„Bambėjo tos moterys, ko nesutikote. 1,5 mln. Šiaulių bankas duoda 54 žmonėms, tai čia nesąmonė. Mūsų name jaunų mažai yra, bet senukų pilna“, – aiškino moteris.
Galiausiai planai renovuoti seną daugiabutį žlugo – už renovaciją balsavo tik dešimt žmonių. Vis dėlto gyventojai vėliau iš savo lėšų dalį remonto atliko.
„Nudažė, sutvarkė, liftą sutvarkė pernai, o šiemet stogą susitvarkysime“, – sakė gyventoja.
Tik gali būti taip, kad dėl tokio sprendimo dalis gyventojų pralošė, nes už renovaciją galėjo ir nieko nemokėti.
„Nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, – atsakyme raštu nurodė SOCMIN.
Už renovacijų projektus atsakinga agentūra pastebi, kad tokių atvejų pasitaiko neretai.
„Mes matome problemą, kad su komunikacija iš tikrųjų turime bėdų“, – pabrėžė APVA departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Neretai gyventojai nėra detaliai informuojami apie renovacijos procesą – kokie remonto darbai bus atliekami, kiek tai gali kainuoti.
„Iš tų pirmųjų lūpų – administratorių, kurie renovuoja, – gyventojai ir tikisi sulaukti tų visų atsakymų, bet girdime, kad tie atsakymai ne visada yra kokybiški“, – aiškino G. Burbienė.
Labiausiai žinių trūksta būtent apie tam tikras žmonėms taikomas išimtis. Kaip ir Reginos iš Šiaulių atveju – daugiabučių gyventojai ne visada žino, kad už renovaciją jiems galbūt išvis nereikės mokėti.
„Jeigu man dabar daryti (renovaciją) su mano ta maža pensija, tai tikrai aš išmokėtinai imčiau pinigus, nes neturėčiau pinigų kitaip išmokėti“, – tikino pašnekovė.
Negana to, galimas ir dar vienas scenarijus – šildymo kompensaciją gaunantys gyventojai ją gali ir prarasti.
„Jeigu asmuo nesutiko dalyvauti namo renovacijoje ir jo balsas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas, pirmąjį šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija mažinama 50 proc., o paskesnius du šildymo sezonus neskiriama“, – nurodė SOCMIN.
„Turime dažną problemą, kad ypač periferijoje, kur tokių gyventojų yra daugiau, jie dažnai nebalsuoja“, – sakė G. Burbienė.
Ypač periferijoje, kur tokių gyventojų yra daugiau, jie dažnai nebalsuoja
Taigi, lieka ir be nemokamos renovacijos, ir be šildymo kompensacijos. Per paskutinius trejus metus Šiauliuose tokių atvejų jau būta, Klaipėdoje – taip pat. Plungės rajone gyventoją išgelbėjo atsitiktinumas – būtų kompensaciją praradęs, bet laiku suteikta informacija jo nuomonę pakeitė.
„Trūko vieno ar dviejų asmenų, kad daugiabutis namas priimtų renovaciją, tai būtent po tos informacijos pateikimo žmonės tiesiog priėmė kitus sprendimus. Tam, kad renovaciją atliktų – šiuo atveju būtent jie daugiausiai ir išloš“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Sostinė kol kas tokios praktikos netaikė. Dviejų ministerijų – Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Aplinkos – nurodytos priežastys, kada kompensacija gali būti nutraukta, nesutapo.
„Buvo iš savivaldybės iniciatyva kreiptis į teisės aktų kūrėjus, kad ši situacija būtų išspręsta“, – aiškino Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.
Šių metų pradžioje nuostatos buvo patikslintos. Iš beveik 36 tūkstančių namų Lietuvoje renovuoti beveik 5 tūkstančiai.
Naujausi komentarai