Pereiti į pagrindinį turinį

Renovaciją stabdo užstrigęs finansavimas

2015-10-23 15:00

Klaipėdiečių noras renovuoti daugiabučius namus nemažėja. Tačiau modernizaciją stabdo stringantis finansavimas. Kai kurie namai sutartį su rangovais pasirašė prieš daugiau nei pusmetį, bet darbai nevyksta, nes negaunama lėšų.

Kretingos gatvės 27 namo gyventojai tebelaukia renovacijos.
Kretingos gatvės 27 namo gyventojai tebelaukia renovacijos. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdiečių noras renovuoti daugiabučius namus nemažėja. Tačiau modernizaciją stabdo stringantis finansavimas. Kai kurie namai sutartį su rangovais pasirašė prieš daugiau nei pusmetį, bet darbai nevyksta, nes negaunama lėšų.

Reagavo operatyviai

Daugiabučius administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė pasakojo, kad pernai valstybinei komisijai priduoti septyni atnaujinti objektai, kuriuos prižiūri bendrovė.

Šiemet tokių jau yra šeši. Iki Naujųjų metų ruošiamasi priduoti dar septynis. Šiuo metu yra renovuojama 14 bendrovės administruojamų pastatų.

Tarp jų – ir Kretingos gatvės 11 ir 15 namai, kuriems nepasisekė su rangovu – rugpjūtį darbus įpusėjusi įmonė „Šilo statyba“ kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo.

„Į tokią situaciją pakliuvo aštuoni uostamiesčio namai, bet buvo išpūsta, kad mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose situacija yra prasčiausia. Mes sugebėjome operatyviausiai išsisukti iš padėties. Nutraukėme sutartį su įmone „Šilo statyba“, išsirinkome naujus rangovus, kurie prieš tai buvo subrangovai. Dabar jie dirba be jokių kliūčių, stengiasi, kad iki Naujųjų metų būtų baigti visi darbai ir priduoti valstybinei komisijai, kaip ir buvo planuota“, – pasakojo vadovė.

R.Uznienė pabrėžė, kad situacija, į kurią buvo pakliuvę Kretingos gatvės 11 ir 15 daugiabučių namų gyventojai, buvo sprendžiama pagal Būsto energijos taupymo agentūros patvirtintą tvarką.

„Jokių lengvatų mums nebuvo taikoma. Kaip ir visi, turėjome nutraukti sutartis su tuometiniu rangovu, vėl skelbti konkursus naujiems išrinkti, išlaikyti terminus“, – komentavo direktorė.

Laukia 35 namai

R.Uznienės teigimu, įsibėgėjusį renovacijos procesą stabdo stringantis darbų finansavimas.

Įmonė „Paslaugos būstui“ dar iki kovo 31-osios buvo pasirašiusi penkių – Tilžės gatvės 32, Kretingos gatvės 3, 27, 31 ir Taikos prospekto 7 – namų renovacijos rangos sutartis.

Tačiau finansavimas nėra gauta nė vieniems darbams. Bankai nesuteikia paskolų.

„Ši data buvo riba, iki kurios pasirašius sutartis su rangovais, valstybė teikia iki 40 proc. kompensacijas darbams. Rangovai išrinkti, bet viskas stovi. Negauname pinigų“, – teigė direktorė.

Po kovo 31-osios rangos sutartys buvo pasirašytos dėl dar 10 daugiabučių namų, kuriuos administruoja įmonė „Paslaugos būstui“, renovacijos. Jiems finansavimas taip pat nesuteiktas.

„Išsiunčiau paklausimus į bankus, bet visi tyli, nieko nesako“, – informavo vadovė.

Pasak R.Uznienės, žmonės toliau eina ir prašo atlikti namo, kuriame gyvena, renovaciją. Dar yra parengta apie 20 naujų investicinių planų.

„Rengiame pastaruosius. Keičiasi tvarkos. Niekas mūsų apie tai neinformuoja. Turime taisyti. Laukiame, bet neaišku ko, nes finansavimas neskiriamas net namams, kuriems jau išrinkti rangovai“, – pasakojo vadovė.

Piktina valdžios pareiškimai

Sustoję ar nevykstantys darbai kelia gyventojų, kurių pritarimą renovacijai neretai būna gauti sudėtinga, pyktį. Dėl visų nesklandumų jie kaltina pastato administratorių.

Pasak R.Uznienės, pikčiausia, kad žiniasklaidoje šalies valdžios atstovai tvirtina, jog renovacijos finansavimo problemos išsisprendė, pinigų yra. Tačiau realybė yra visai kitokia.

„Nieko nuostabaus, kad žmonės pyksta ant administratorių ir juos kaltina nemokėjimu dirbti. Gyventojai tiki valdžia. Noriu pabrėžti, kad prižiūrėtojai nėra kalti dėl sustojusių ar nevykstančių darbų. Padarytume viską, ką reikia, kad renovacija nestrigtų“, – komentavo vadovė.

Pasak R.Uznienės, politikai, Vyriausybė turi suprasti, kad taip „užvedus“ modernizaciją, visi turi eiti kartu. Negalima elgtis taip, kaip dabar – tylėti apie iškilusias problemas.

Prašo atvirumo ir aiškumo

Valdžios atstovų, kurie atsakingi už renovaciją, R.Uznienė prašė suteikti daugiau aiškumo, atvirai pasakyti, kada išsispręs finansavimo problemos ir be trukdžių bus galima vykdyti darbus.

„20 investicinių planų parengta ir neturime, kur jų dėti. Taip ir guli stalčiuose. Gauname naujų prašymų renovacijai. Gyventojai mūsų klausia, kas vyksta, bet nežinome, ką pasakyti, kaip turėtume elgtis. Manau, kad tokia situacija yra pas visus administratorius“, – kalbėjo direktorė.

R.Uznienė pasakojo, kad atsakymų iš namų prižiūrėtojų laukia ne tik gyventojai, bet ir rangovai.

„Esame nepavydėtinoje situacijoje. Rangovai atlieka kažkiek darbų ir sustoja, nes negauna pinigų. Jie teisūs ir kaltinti negali. Baiminamės, kad nekiltų ir tarptautinis skandalas. Mūsų keturiuose objektuose rangos konkursus laimėjo įmonė iš Ukrainos. Bendrovė jau seniai turėjo pradėti, bet negali, nes Būsto energijos taupymo agentūra neleidžia pasirašyti sutarties. Ar neturėsime tarptautinio skandalo dėl to, kad valdžia visko aiškiai nepasako?“, – klausė direktorė.

R.Uznienei nesuprantama, kodėl visi tyli apie šią problemą: „Tylėjau ir aš, bet nebegaliu. Reikalingas aiškumas ir administratoriams, ir rangovams, ir gyventojams“.

Viceministrė problemų nemato

Nors krūva daugiabučių namų renovacijos investicinių projektų guli administratorių stalčiuose, o kai kuriuose pastatuose darbų negalima pradėti, aplinkos viceministrė Daiva Matonienė tvirtino, kad problemų nemato.

Pasak jos, renovacijai yra skirta per 400 mln. eurų, pasirašyta beveik 1,7 tūkst. rangos sutarčių, kurios turi finansavimą. To dar nėra buvę per 20 metų.

„Vienintelė problema, kad statybinės kompanijos neturi pakankamai pajėgimų. Iš 1,7 tūkst. rangos sutarčių užbaigtų projektų yra tik apie 400. Manau, kad per mažai. Mano pagrindinė žinutė statybų sektoriui būtų tokia – maksimaliai mesti visas pajėgas ir užbaigti pradėtus projektus, kad pinigai kuo greičiau grįžtų ir būtų galima pasirašyti sutartis dėl kitų projektų įgyvendinimo“, – komentavo viceministrė.

D.Matonienė tvirtino, kad lapkritį–gruodį ji ketina perskaičiuoti, kiek bus šiemet užbaigta renovuoti namų. Tuomet paaiškės, kiek pastatų bus galima modernizuoti kitais metais.

„Daliai namų, kuriems finansavimas renovacijai nebus suteiktas šiemet, tai bus padaryta kitąmet. Dabar, spalio gale, pradėti renovaciją būtų neprotinga ir neteisinga žmonių atžvilgiu. Modernizaciją reikia daryti planuojant“, – pabrėžė viceministrė.

Kompensacijų nepraras

D.Matonienė pabrėžė, kad kitais metais renovacija namų, kuriems paruošti techniniai projektai, dokumentacija, vyks sparčiai. Pasak jos, tokie pastatai greitai įšoks į modernizacijos traukinį.

„Darbai bus sėkmingai užbaigti. Ne tai, kad pradeda namus renovuoti metų gale, darbai tęsiasi visus metus, ir neaišku, kada jie bus priduoti. Tokio darbo aš netoleruoju“, – akcentavo viceministrė.

D.Matonienė taip pat yra numačiusi, kad tie namai, kurie iki kovo 31-osios pasirašė rangos darbų sutartis, nors darbai juose dar nevyksta, gaus iki 40 proc. valstybės kompensaciją, kaip ir buvo planuota. Nuo balandžio 1-osios ji siekia iki 35 proc.

„Šie namai nenukentės. Jie kaip tik laimės. Atsiras daugiau statybinių pajėgumų ir darbai vyks greičiau. Dabar statybininkai bėgioja iš vieno objekto į kitą. Gyventojai tampa jų įkaitais. Namas būna pusiau luptas, pusiau skustas. To aš nenoriu“, – pabrėžė viceministrė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų