Daugiabučio renovacija siaučiant nedarbui gyventojams kelia šiurpą, o specialistai ragina nesnausti ir skubėti įšokti į jau nuvažiuojantį kompensacijų traukinį.

Paskolos baugina

Kretingos gatvės 10 namo gyventojai puolė priešintis namo renovacijai, nors dar 2007-ųjų lapkritį dėjo parašus už jos būtinumą. Žmonės sukruto priešintis, kai išgirdo Vyriausybės nutarimą kompensuoti gyventojams tik 15 procentų renovacijos sumos.

„Dauguma šio namo gyventojų yra pensininkai. Mes bijome, kad dar 15–20 metų teks mokėti paskolas už renovaciją. Mes tiek negyvensime. Kai bendrija nusprendė renovuoti namą, buvo visai kiti laikai. Tada valstybė žadėjo daugiau kompensuoti“, – aiškino šio namo gyventoja Nina.

Prieš 45 metus pastatytas namas iš tiesų jau reikalauja remonto. Apgailėtiną jo būklę mato ir patys gyventojai. Tačiau baimė dėl ateities, nežinomybė dėl valstybės politikos žmones baugina. Todėl dalis gyventojų ėmė rinkti parašus ir skatina kaimynus nebesutikti dalyvauti valstybės remiamoje daugiabučių namų renovacijos programoje.

„Aš sumokėjau 1200 litų pirmam etapui. Mes suprantame, kad namas senas. Tačiau nuspręsta pakeisti laiptinės langus, kam man jie reikalingi. Aš sau negaliu langų pasikeisti. Pusė žmonių už renovaciją, pusė – prieš. Pradžioje ir aš pritariau, tačiau dabar nebepalaikau nė vienos iš pusių. Mane labai baugina ateinanti žiema, reikės mokėti už šildymą, o čia dar už paskolą renovacijai teks pakloti kelis šimtus. Aš turiu neįgalų vaiką, mūsų šeimai tai bus didelė našta. Kaip iš pensijos reikės išgyventi? Suprantu, kad renovacija reikalinga, tačiau man baisu, nes nežinau, kaip teks verstis“, – pasakojo moteris.

Namas griūva akyse

Namo bendrijos „Geocinta“ pirmininkė Ala Jurkina dienraščiui aiškino, jog gyventojai puolė priešintis esą net nesusimąstę, kad namui tiesiog būtina renovacija. Pernai žiemą dalis gyventojų kentė šaltį dėl sutrikusios šildymo sistemos. Varvantis stogas, kiauri langai, nerenovuota šildymo sistema tuština gyventojų pinigines sąskaitomis už šildymą.

„Priešinasi tik nedidelė žmonių grupelė. 2007-aisiais už pasirašė 48 iš 60 butų gyventojų. Mane stebina tokia kilusi pasipriešinimo banga. Balandžio 29-ąją gyventojų susirinkime buvo pritarta renovacijai. Viskas teisėta. Negi grupelė žmonių stabdys visą procesą“, – dėstė namo bendrijos pirmininkė A.Jurkina.

Ji aiškino, jog dėl pernai sutrikusio valstybės finansavimo renovacija taip ir nebuvo pradėta.

„Paskutiniame susirinkime nutarėme, kad pasikeitus valstybės kompensuojamai sumai atliksime tik dalį darbų. Nutarėme renovuoti stogą, pakeisti langus ir renovuoti šildymo mazgą. Viskas eina sklandžiai. Gyventojams aiškinau, jog už šiuos darbus surinksime 30 balų ir mums priklausys trečdalis kompensuojamos sumos. Jei būtume pajėgūs atlikti viso namo šiltinimą, priklausytų net 50 procentų“, – aiškino pirmininkė A.Jurkina.

Žmonės atsisakė raštu

Namo gyventojai aiškina, kad sutikimai iš pagyvenusių gyventojų esą gauti apgaulės būdu. Pensininkai skundžiasi, jog esą jiems buvo aiškinama, kad renovacija išvis nieko nekainuos. Pusę sumos neva padengs valstybė, kitą pusę sunkiai besiverčiantiems sumokės savivaldybė.

Paskutiniame bendrijos susirinkime gyventojai pirmininkei įteikė raštišką atsisakymą dalyvauti renovacijos procese. Esą prieš renovaciją pasisakė 26 iš 50 bendrijos narių.

„Pasikeitus valstybės paramos daugiabučių modernizavimo tvarkai, mes raštiškai nepritarėme paskolos iš banko ėmimui. Mes draudžiame pirmininkei užstatyti mūsų namą bankui. Sutinkame renovaciją atlikti pamažu, iš kaupiamųjų lėšų“, – rašte aiškino namo gyventojai.

Tačiau bendrijos pirmininkė tvirtino, jog gyventojų pareiškimą esą pasirašė ne bendrijos nariai, todėl jokios juridinės galios šis dokumentas neturi.

„Pagal daugiabučių namų bendrijos įstatymą sutikti ar nesutikti atlikti renovaciją gali tik bendrijos nariai. Mažuma negali turėti įtakos procesui, o tuo labiau kaišioti pagalius į ratus“, – aiškino A.Jurkina.

Name iš 60 butų 52 priklauso bendrijai. "Pakartotinai balandžio mėnesį surinkau parašus dėl renovacijos. Pasirašė 26 iš 50 butų gyventojų. Kodėl žmonės tada pasirašinėjo? Juk jie galėjo nesutikti“, – stebėjosi bendrijos pirmininkė.

Turi teisę apsigalvoti

Advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad parašas bet kokioje sutartyje gyventoją įpareigoja laikytis jos sąlygų.

„Žmogus, ištiktas nelaimės ar prasidėjus visuotinei ekonominei krizei, negali pakeisti valios ir sakyti, kad jis jau esąs prieš namo renovaciją. Tačiau jei sutartis nėra pasirašyta, namo gyventojų sutikimas dalyvauti renovacijoje ar ne yra susitarimo reikalas“, – aiškino advokatas O.Martinkus.

Advokatas taip pat priminė, jog visi ginčai sprendžiami teisme.

"Jei pensininkas neturi pinigų renovacijai, neturi pinigų advokatui, tokiu atveju tegul žmonių teises gina gyventojų išrinkti politikai – savivaldybės ar Seimo nariai", – tikino O.Martinkus.

Paskutinis traukinys tolsta

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistas Eugenijus Šimonis dienraščiui aiškino, kad šio namo gyventojai dar turi galimybę išreikšti savo valią susirinkime.

„Šiuo metu atliekamas darbų pirkimo konkursas, po kurio išaiškės, kiek lėšų reikės numatytiems darbams. Tik tada mes galėsime apskaičiuoti, kiek procentų valstybė galės kompensuoti. Gyventojai savo sutikimą nori pareikšti tik žinodami, kokia paskolos sumos našta užguls jų pečius, todėl reikalinga išsiaiškinti darbų sąmatą“, – sakė E.Šimonis.

Pasak specialisto, gyventojai be reikalo kelia paniką, nugirdę, kad valstybė kompensuoja tik15 procentų visos sumos.

„Taip bus tik nuo rudens. Dabar tebegalioja šį kovą priimta tvarka. Valstybė kompensuoja iki 50 procentų renovacijos darbų. Kiek šiam namui bus kompensuota, dar tik skaičiuosime. Didžiausios kompensacijos priklauso viso namo šiltinimui pasiryžusioms bendrijoms. Minimo namo gyventojai atliks tik dalį darbų, vadinasi, valstybė preliminariai padengs nuo 20 iki 30 procentų“, – tikino specialistas.

Tai, kad į agentūroje atgulusį gyventojų atsisakymo raštą nesulaukta jokio atsako, E.Šimonis aiškino, jog tai esą ne agentūros rūpestis.

„Ne agentūra sprendžia gyventojų nesutarimo priežastis. Tokioms bendrijoms, kuriose su renovacija sutinka tik pusė gyventojų, yra rizika atsidurti teismuose, nes vieno persvarą lemiančio procento svyravimas gali sustabdyti visą procesą. Tokiais atvejais bendrijų pirmininkams siūlome neskubėti ir dar kartą tartis su gyventojais, bandyti jiems aiškinti ir sutartį su valstybe sudarinėti tik gerai įsitikinus, kad to nori dauguma“, – aiškino E.Šimonis.

Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialisto, bendrijoms nereikėtų delsti dėl apsisprendimo renovuoti būstą, nes iki naujosios tvarkos įsigaliojimo liko mažai laiko.

„Tai paskutinis bandymas įšokti į nuvažiuojantį traukinį, kuris siūlo plackartą. Reikėtų skubėti, o ne stabdyti procesą. Tai paskutinė galimybė imtis renovacijos, kai valstybė dar kompensuoja 30–50 procentų sumos. Ilgai neapsisprendę žmonės gali likti be nieko“, – teigė E.Šimonis.