Pastaruoju metu garsiai kalbama apie daugiabučių namų renovacijos problemas, bet pamirštami sėkmingi, išskirtiniai projektai. Administratoriai pabrėžia, kad visus nesklandumus atperka rezultatai. Baigus renovaciją, prasideda kitas – patogesnis, šiltesnis, taupesnis – gyvenimas.

Džiaugiasi išskirtiniu vaizdu

Iš pažiūros uostamiestyje renovacija sparčiausiai vyksta šiaurinėje miesto dalyje. Ypač produktyviai atnaujinamas vadinamasis Miško kvartalas.

Šiaurinėje miesto dalyje namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė teigė, kad pastaruoju metu dažniausiai kalbama tik apie renovacijos bėdas.

„Gaila, kad pamirštami sėkmingai įgyvendinti, išskirtiniai projektai, kurių Klaipėdoje yra tikrai nemažai“, – tvirtino vadovė.

Neseniai valstybinei komisijai atiduotas vertinti Panevėžio gatvės 5 namas, kurį administruoja įmonė „Paslaugos būstui“, nebeprimena tarybinių laikų daugiabučio. Atnaujintos pastato sienos, šildymo sistema.

Įmonės „Progresyvūs projektai“ direktorė, architektė Danutė Zubavičienė teigė, kad Panevėžio gatvės 5 namas – pavyzdys, kai visiems bendradarbiaujant, pavyko gyventojus įtikinti vienodai įstiklinti balkonus, modernizuoti laiptines, praplečiant aikšteles, bei šiuolaikiškai įstiklinti laiptines.

„Šio pastato architektūra netradicinė, olandiško stiliaus. Skirtingomis spalvomis nudažytos laiptinių durys suteikia žaismingumo, kuris populiarus kitose vakarų Europos šalyse“, – tvirtino įmonės „Progresyvūs projektai“ projektų vadovas Gytis Zubavičius.

R.Uznienė prisiminė, kad gyventojai skirtingai reagavo į idėją skirtingomis spalvomis nudažyti  laiptinių duris. Kilo daug diskusijų, aistrų, tačiau dabar gyventojai patenkinti išskirtiniu vaizdu.

Darbams įkvepia kaimynai

Išskirtiniai ir Kadagių gatvės 5 ir 7 namai. Gyventojai atsisakė centrinio dujinio katilo, kuris šildė visą namą, ir įsirengė individualius. Tokią idėją taip pat pasiūlė įmonė „Progresyvūs projektai“.

„Žmonės labai džiaugėsi šiuo sprendimu. Jiems nereikėjo šalti, kol kiti laukė šildymo sezono pradžios. Kiekvieno buto gyventojai patys sprendžia, kada pradėti šildymą“, – pasakojo R.Uznienė.

Anot direktorės, kaimynų pavyzdžiu nori sekti dar trys šalia esantys namai. Jie pateikė prašymus atlikti renovaciją. Jau paruošti investiciniai projektai, bet viskas sustojo dėl užstrigusio finansavimo.

„Šiuose namuose taip pat turėtų būti įrengti individualūs katiliukai. Žmonės žino, ką tai reiškia, ir nebenori likti prie centrinių dujų katilų, kuris šildo visą namą“, – pabrėžė direktorė.

Iš aplinkinių pastatų išsiskiria ir Kretingos gatvės 48 namas. Jis sutvarkytas, apšiltintas, gražus.

Praėjusiais metais valstybinei komisijai buvo atiduoti vertinti septyni atnaujinti namai, kuriuos prižiūri įmonė „Paslaugos būstui“. Šiemet tokių jau yra šeši. Iki Naujųjų ruošiamasi atiduoti dar septynis.

„Norisi pasidžiaugti, kad namuose, kur baigta renovacija, baigiasi ir visos problemos. Tada prasideda visai kitoks gyvenimas. Viduje šilta, namas gražus. Gaila, kad pagal tą pačią programą negalima atnaujinti laiptinės. Gyventojai tam turi rinkti lėšas atskirai“, – pastebėjo vadovė.

Netrūksta inovatyvių sprendimų

R.Uznienė džiaugėsi, kad renovuojamuose namuose Klaipėdoje taikomi inovatyvūs sprendimai.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad būtent įmonės „Paslaugos būstui“ prižiūrimuose pastatuose pradėti montuoti šiuolaikiški, modernūs, patogūs, dideli, energiją taupantys liftai, kokių dar nebuvo visoje šalyje.

Pirmieji namai, kurie džiaugėsi šiais įrenginiais po renovacijos, buvo Kretingos gatvės 29 ir 61.

Pasak R.Uznienės, sumontuoti modernius įrenginius pasiūlė projektuotojai. Juos įrengė įmonė „Klaipėdos liftas“.

„Mūsų įmonė viena pirmųjų Lietuvoje renovuotame name suprojektavo šiuolaikišką liftą, kurio kabina yra padidinta. Įrenginys pritaikytas ir neįgaliųjų poreikiams. Pirmasis toks liftas buvo sumontuotas Kretingos gatvės 29 name“, – pasakojo G.Zubavičius.

Inovatyvių sprendimų renovuojamuose namuose buvo ir daugiau. Pasak projektų vadovo, įmonė „Progresyvūs Projektai“ viena pirmųjų Klaipėdoje suprojektavo gyvenamą namą, kuris po renovacijos atitiko B energetinio naudingumo klasę.

Ši projektuotojų komanda Klaipėdoje taip pat panaudojo saulės kolektorius vandens šildymui, o geoterminius gręžinius – namo ir karšto vandens šildymui. Taip pat pradėjo taikyti kvartalinės modernizacijos principą ir projektavimo užduoties svarstymą su gyventojais.

„Kai Lietuvoje dar niekas nekalbėjo apie kvartalinę modernizaciją, mes sėkmingai ją pritaikėme vadinamojo Miško kvartalo, Vyturio gatvės namams. Tai didelis ir miesto vyriausiojo architekto nuopelnas“, – tvirtino projektų vadovas.

Procesas yra sudėtingas

Pasak R.Uznienės, renovacija – sudėtingas procesas. Ji prasideda nuo gyventojų sutarimo. Tada ruošiami investiciniai planai, darbo užduotis projektuotojams, ieškoma pastarųjų, rengiamas techninis darbo projektas, organizuojamas konkursas rangos darbams.

R.Uznienė pabrėžė, kad gerų rezultatų nepavyktų pasiekti be profesionalių, savo darbą išmanančių, atsakingų projektuotojų, statybos įmonių.

G.Zubavičius aiškino, kad nusprendus imtis renovacijos pirmiausia būtina gerai parengti investicinį planą. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatomi darbai ir kiek jiems skirta lėšų.

Investiciniam planui turi pritarti gyventojai. Pagal jį suformuluojama projektavimo užduotis. Būtent šį dokumentą pirmiausia išanalizuoja projektuotojai.

Projektų vadovas atkreipė dėmesį, kad svarbu parengti teisingą investicinį planą. Neretai rengiant projektą gyventojų norai keičiasi, didėja, o lėšų plane tam nebūna numatyta.

Problemas lemia neprofesionalumas

G.Zubavičius pabrėžė, kad kiekvienam namui svarbu rasti tinkamiausius projektinius sprendinius.

Tad po investicinio plano analizės projektuotojų grupė detaliai apžiūri namą. Išanalizuojami visi galimi variantai, kuriais būtų galima optimaliausiomis priemonėmis pasiekti užduoties tikslą.

„Kiekvienas pastatas, kuris nusprendė imtis renovacijos, turi pasirengti kokybišką ir išbaigtą projektą, o ne išsirinkti tipinių detalių kratinį, tinkantį visiems gyvenimo atvejams. Projektas turi būti parengtas konkrečiam namo, ne aklai nukopijuotas nuo kito pastato“, – pabrėžė projektų vadovas.

Pasak G.Zubavičiaus, rengiant projektą, svarbiausia, kad namas taptų ne tik gražus, šiltas, bet ir ilgai tarnautų, jog po kelerių metų nereikėtų imtis remonto. Tai galima pasiekti tik gerai parengus projektą.

G.Zubavičius aiškino, kad pagal parengtą projektą organizuojamas konkursas statybos darbų rangovui išrinkti, atliekami darbai, tikrinama darbų kokybė, parenkamos medžiagos. Jei projektas prastas, kyla įvairių problemų, dėl kurių atsiranda žmonių nepasitikėjimas pačia modernizacija.

„Investicinis planas nubrėžia renovacijos darbų gaires. Kaip bus atlikti darbai ir kokiomis priemonėmis, sudėlioja projektuotojai. Čia išryškėja jų kvalifikacija ir kompetencija. Šį procesą galima palyginti su paveikslo tapymu – kiekvienas dailininkas, turėdamas tas pačias priemones, gaus skirtingą rezultatą“, – pabrėžė projektų vadovas.

Įsiklauso į gyventojų lūkesčius

G.Zubavičius pabrėžė, kad rengiant namo renovacijos projektą labai svarbu bendrauti su gyventojais. Anksčiau ruošiant šį dokumentą organizuoti jų susirinkimus nebuvo privaloma.

Vyriausybės reikalavimas pristatyti renovacijos projektą gyventojams įsigaliojo tik šiemet, birželio pabaigoje.

„Tokią praktiką taikome daugiau nei porą metų nuo renovacijos pradžios. Su būstų savininkais iki smulkmenų aptariame projektavimo užduotį. Išaiškiname gyventojams galimus sprendinius, išklausome jų lūkesčių. Tada rengiame projektą. Be susirinkimų parengti projekto, kuris pateisintų gyventojų lūkesčius, neįmanoma“, – pabrėžė pašnekovas.

D.Zubavičienė atkreipė dėmesį, kad renovacijos projektų rengimas skiriasi nuo kitų. Ruošiant juos, reikia įvertinti esamas pastato konstrukcijas: ar reikia pastarąsias sustiprinti, keisti langus, perstiklinti balkonus. Būtent dėl pastarųjų kyla daugiau rūpesčių.

„Savivaldybė nori, kad atnaujintų namų balkonai atrodytų vienodai, bet kai kurie butų savininkai jau yra pasikeitę langus, įstiklinę balkonus. Nors darbai atlikti savavališkai ar nelegaliai, iš naujo kartoti jų žmonės nenori. Tokios situacijos tampa iššūkiu architektui“, – tvirtino vadovė.

D.Zubavičienė pabrėžė, kad geriausi ir gražiausi architektūriniai sprendiniai įgyvendinami namuose, kur gyvena sąmoningi žmonės. Tada priimamas sprendimas vienodai įstiklinti balkonus. Taip buvo apsispręsta ir Panevėžio gatvės 5, Kadagių gatvės 5 ir 7 namuose.

Svarbiausia – bendradarbiauti

G.Zubavičiaus nuomone, renovacijos sparta tam tikruose rajonuose ir sėkmė labai priklauso nuo namų administratoriaus. Svarbu, kad šis būtų kvalifikuotas, turėtų patirties.

Juk administratorius rūpinasi ne tik pastato priežiūra, bet ir renovacija nuo pradžios iki pabaigos – nuo projektuotojo išrinkimo iki namo pripažinimo tinkamu naudoti.

„Bendrovė „Paslaugos būstui“ nuoširdžiai stengiasi gyventojams suprasti renovacijos procesus, aktyviai dalyvauja, siūlant sprendinius. Tad rajonai, kuriuose namus administruoja ši bendrovė, gražėja, patenkinti gyventojai“, – pabrėžė projektų vadovas.

G.Zubavičius atkreipė dėmesį, kad geri rezultatai yra namo administratoriaus, projektuotojo, statybos rangovų ir pačių namo gyventojų komandinis darbas.

Įmonė „Paslaugos būstui“ džiaugėsi, kad daugeliu atvejų jiems pavyko išrinkti atsakingas įmones, kuriuos darbus atlieka kokybiškai.

Tarp jų – įmonė „Mirigita“, kuri renovavo Panevėžio gatvės 5 namą, „Parama“, atnaujinusi Kretingos gatvės 48 namą, „Vlastona“, kuri dirbo Kadagių gatvės 5 ir 7 namuose, „Kuršasta“, kuri modernizuoja Taikos prospekto 9 namą.