Konferencijoje – klaipėdiečių gausa
Tarptautinėje Lietuvos otorinolaringologų organizuotoje konferencijoje „Otorinolaringologijos ruduo“, vykusioje šių metų lapkričio 24–25 d. Palangoje, pirmą kartą mokslinius pranešimus pristatė visi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės (LOR) skyriaus gydytojai. Jie pasidalijo patirtimi apie itin retai sutinkamus, išskirtinius ligų atvejus, susijusius su onkologija ir otochirurgija.
„Mūsų ligoninėje teikiamos visos aukščiausio III lygio paslaugos visam Vakarų Lietuvos regionui, tad kolegoms iš Lietuvos turime ką papasakoti“, – pasididžiavimo kolegomis neslėpė naujasis Respublikinės Klaipėdos ligoninės LOR skyriaus vedėjas Valdas Bernotas, šią vasarą pakeitęs ilgametę skyriaus vadovę.
Devyni ligoninės otorinolaringologai kolegoms iš Lietuvos pristatė mokslinius pranešimus, keturi jų buvo apie sudėtingus ir itin retai pasitaikančius ligų atvejus.
Statistika nustebino
Klaipėdoje diagnozuota ryklės gleivinės melanoma – išskirtinis ir bene vienintelis atvejis pasaulyje. Pranešimą apie galvos ir kaklo srities gleivinių pigmentaciją rengusios gydytojos otorinolaringologės Aušra Repečkienė ir Inga Katutienė pasaulio medicinos literatūroje neaptiko aprašyto nė vieno tokio atvejo, kai dėl neaiškios kilmės gleivinės pigmentacijos piktybinė melanoma išsivysto ryklėje.
Gydytojos, darbo praktikoje susidūrusios su šiuo atveju, negalėjo atskleisti daugiau duomenų apie pacientei diagnozuotą ligą dėl asmens duomenų apsaugos.
„Medicinos literatūroje itin mažai duomenų apie gleivinės pigmentinius pakitimus galvos ir kaklo srityje. Pasaulyje aprašyti vos 27 gomurio tonzilės melanomos atvejai, tačiau nė vienas iš jų nesivystė pigmentinių gleivinės pakitimų fone“, – aiškino gydytojos.
Gydymo prognozės – liūdnos. Pasaulio duomenimis, iš visų piktybinių auglių galvos ir kaklo srities gleivinės melanomos sudaro vos 0,03 proc.
Galvos ir kaklo melanomos dažniausiai nustatomos nosies ir sinusų srityse, antra pagal dažnį – burnos ertmė, rečiausiai aptinkamos ryklės, gerklų ir stemplės įeigos sričių melanomos. Galvos ir kaklo gleivinės melanomos sudaro tik 1 proc. iš visų nustatomų melanomų. Gydymas pirmiausia taikomas chirurginis. Kiti gydymo metodai, įprastai taikomi onkologijos atveju, nėra specifiški. Tad vidutinis tokio paciento išgyvenamumas siekia apie 2 metus. Ši piktybinė liga dažniausiai nustatoma 60–80 metų žmonėms.
„Žinome, kad odos melanomai išsivystyti įtakos turi saulė. Kodėl atsiranda burnos gleivinės melanoma, nėra aišku“, – sakė gydytoja otorinolaringologė I. Katutienė.
Kuo pavojinga pigmentacija?
Gydytojos A. Repečkienė ir I. Katutienė pristatė ir kitus praktikoje pasitaikiusius itin retus gleivinės pigmentacijos atvejus – ne visi iš jų buvo piktybiniai. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje per trejus metus iš viso buvo nustatyti keturi gleivinės pigmentacijos atvejai, pasaulyje tai labai retai pasitaikantys pakitimai. Otorinolaringologės paaiškino, kad Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra LOR centras Vakarų Lietuvoje, kur atvyksta dažniausiai visi sudėtingi ir reti ligų atvejai. Pastebėti ir diagnozuoti itin retą ligą padeda ir specialistų akylumas bei profesionalumas. „Pigmentiniai pakitimai gali būti ne tik odoje, bet ir nosies, burnos ar ryklės gleivinėje. Nors daugelis jų yra gerybiniai, tačiau gali išsivystyti ir piktybiniai augliai su labai agresyvia ligos eiga. Tad pastebėjus gleivinės pakitimus būtina, kad juos įvertintų otorinolaringologas“, – atkreipė dėmesį gydytojos. Pirmiausia, ką gali pastebėti pats pacientas, – spalvos pokytis. Spalva gali būti melsva, pilka, ruda, violetinė arba įvairių atspalvių juoda, nors įprastai gleivinė visada turėtų būti rausva. Kai kurie pacientai patys kreipiasi į gydytoją, pastebėję spalvų pokyčius, arba pigmentacija pastebima atsitiktinės apžiūros metu.
Pigmentacijos atsiradimui įtakos gali turėti tam tikri vaistai, formaldehidas, rūkymas. Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai, bet nėra nustatyta, kad tokie pakitimai dažniau pastebimi moterims.
Liga aptinkama pavėluotai
Lietuvos otorinolaringologų konferencijoje LOR skyriaus vedėjas V. Bernotas ir gydytojas Mantas Žemaitaitis pristatė pranešimą „Lėtinė atikoantralinė liga. Klinikinio atvejo pristatymas“. Atikoantralinė liga – tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kuriam būdingas nuolatinis pūliavimas, blogėjanti klausa dėl palaipsniui didėjančio kaulinio irimo židinio ausyje bei pastovios perforacijos (skylės) viršutinėje būgnelio dalyje. Tai yra ypatinga uždegimo forma, nes jo metu vidurinėje ausyje susiformuoja darinys, kuris palaipsniui didėdamas ardo šalia esančias struktūras ir gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Gydytojai pabrėžė, kad ši liga, deja, diagnozuojama ganėtinai pažengusi, tad svarbu laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir užkirsti jai kelią. „Diagnozavus ligą būtina kuo greičiau taikyti chirurginį gydymą, o paciento bendradarbiavimas ir nuosekli pooperacinė kontrolė – vienas iš svarbiausių sėkmingo gydymo faktorių“, – akcentavo pranešėjai.
Pristatė išskirtinius atvejus
Otorinolaringologai Modestas Maslovas ir Vytautas Junčys konferencijoje pristatė labai retą klinikinį atvejį. Endoskopinės nosies operacijos metu buvo sėkmingai pašalintas nosies pertvaros navikas – osteochondroma. Literatūroje aprašyti tik du panašūs atvejai pasaulyje.
Gydytojos Ingrida Anužytė ir Jurgita Kupčinskaitė pristatė pranešimą apie retrofaringinę hematomą ir spontaninį kraujavimą iš gerklų.
Jos pateikė klinikinį atvejį, kai odontologui ištraukus premoliarinį dantį kairėje, pakraujavo iš gerklų ir susiformavo retrofaringinė hematoma. Tai reta, gyvybei pavojinga būklė, kurios eiga gali būti tiek stabili, tiek greitai progresuojanti iki kvėpavimo takų obstrukcijos.
„Kliniškai retrofaringinė hematoma gali pasireikšti nuo ryklės skausmo, užkimimo iki dusulio, todėl šiai būklei reikalinga greita diagnostika ir gydymas. Retrofaringinė hematoma gali būti sukelta įvairių veiksnių, pavyzdžiui, traumos, intratorakalinio spaudimo padidėjimo čiaudėjant, kosėjant, vemiant, kaklo hiperekstenzijos, praryto svetimkūnio – dantų protezų, sukelta onkologinio susirgimo, centrinės venos punkcijos, taip pat gali pasireikšti dėl antikoaguliantų perdozavimo ar krešumo sutrikimų, negydytos obstrukcinės miego apnėjos“, – paaiškino specialistės.
Mirtis priklauso nuo to, kaip greitai išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija ar didžiųjų kraujagyslių kompresija. Pacientei atlikta a. carotis externa embolizacija.
Naujausi komentarai