"Turtingi žmonės tie Naikupės g. 10 gyventojai, net krevetėmis paukščiukus lesina. Anksčiau toks vaizdelis buvo su nuorūkomis, mėtomomis iš balkono", – socialiniuose tinkluose rašė vyras.

Jei krevetes sparnuočiai sulestų, problemos gal ir neliktų. Tačiau kol kas einant pro minėtą namą nosį gniaužia nemalonus kvapas.

Pasak Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio, paukščiai lesa tokį maistą, kai jiems trūksta kalcio.

"Paukščiams trūksta kalcio. Klaipėdoje gyvena maždaug trys balandžių rūšys. Jeigu kalbėsime apie miesto karvelį, reikia suprasti, kad per tiek metų tie, kurie turėjo labai jautrius skrandžius, neišgyveno. Kita vertus, žmonės paukščiams tiesiog duoda kalcio. Ypač dabar, kai yra perėjimo metas, o kalcis reikalingas kiaušinių lukštams ir kaulams", – paaiškino ekologas.

Kokie žmonės esame, tokia ir gyvūnija mus supa.

Tačiau bet kuriuo atveju žmogus išlieka didžiausias kaltininkas dėl nepageidaujamų kiemo lankytojų.

"Kokie žmonės esame, tokia ir gyvūnija mus supa. Miestuose prie mūsų gyvenimo būdo labiau prisitaiko varnos, kirai, balandžiai. Koks yra žmogus, koks jo gyvenimo būdas, tokia ir gyvūnija bei aplinka formuojasi. Gamta – kaip žmogaus palydovas", – kalbėjo E.Paplauskis.

Ekologas tikino, kad ant paukščių itin pykti nederėtų, kadangi kai kurie jų – tikri sanitarai. Pavyzdžiui, kirai sudoroja po langais besimėtančias maisto atliekas.

"Gamtininkai visaėdžius paukščius vadina "kiaulėmis". Tokiems paukščiams prie nevalyvo žmogaus gyventi – rojus. Sąvartynai, šiukšlynai, pro langus skraidančios atliekos – taip pat rojus. Prie žmogaus įpročių gamta prisitaiko. Vokietijos ir Austrijos miestuose tiek daug, kaip pas mus, nei balandžių, nei varnų neteko matyti. Paukščiai mums padeda susitvarkyti. Kirai yra sanitarai, jie vienaip ar kitaip utilizuoja mūsų atliekas", – mintimis dalijosi E.Paplauskis.