Kuo aukštesnės pareigos – tuo didesnė pensija. Tik nedidelei daliai žinomų klaipėdiečių užtarnautas poilsis teikia džiaugsmą. Menininkams ar medikams teks sukąstais dantimis taupyti kiekvieną centą.

Tarnystė tarnystei nelygi

Du mėnesius užtarnautu poilsiu besimėgaujantis buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 63-ejų Ignacas Laucius galėtų būti vadinamas vienu didžiausias pajamas gaunančių pensininkų.

„Atradau kitų dalykų gyvenime. Kai išeini iš darbo, supranti, kad pasikeičia gyvenimo ritmas. Tai yra savotiškai žavu. Atostogauti neįkyrėjo, todėl apie darbus dar negalvojau. Tačiau jei taip atsitiks, kad reikės padirbėti, manau, jog tai darysiu tik rudenį. Gal kokį nors pasiūlymą gausiu. Diplomo niekas neatėmė ir galvos nuo pečių nenuėmė. Sveikata nesiskundžiu, todėl ant krosnies nesėdėsiu“, – kalbėjo I.Laucius.

Tačiau I.Laucius pabijojo atskleisti, kiek gauna pensijos. „Užtenka, negaliu skųstis“, – slapukavo buvęs prokuroras.

Jis pensiją gauna jau antrą mėnesį. 39 metų stažą turinčio buvusio vyriausiojo prokuroro pensija turėtų viršyti trijų tūkstančių litų sumą.

„Kokia pensija leidžia pailsėti? Negaliu atvirai pasakyti, kiti infarktą gautų. Prie vidutiniokų mane galite priskirti. Aš pensiją gaunu pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Už tarnavimą valstybei mes pensijas gauname. Dalį jos mums moka prokuratūra, mažesniąją dalį sudaro vadinamoji "sodrinė" pensija. Tačiau „prokurorinė“ dalis ribojama – ne daugiau kaip pusantro vidutinio darbo užmokesčio “, – teigė prokuroras.

Iš „Sodros“ vyriausiasis prokuroras turėtų gauti apie tūkstantį litų, per 2 tūkst. – iš Generalinės prokuratūros.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą 1995-aisiais laimino tuometinė Lietuvos demokratinės darbo partijos, vėliau virtusios socialdemokratais, Vyriausybė. Į tokių privilegijuotųjų pensininkų gretas rikiuojasi ne tik prokurorai, bet ir teisėjai, kariškiai.

Išėjo ilgoms atostogoms

Ilgametis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, pastaruoju metu vadovavęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai 70-metis Valentinas Greičiūnas atviravo, kad pensininko dalia jo visiškai nebaugina.

„Laiko neturiu, darbų turiu daug – visuomeninių ir namų darbų. Užimtumas – nuo ryto iki vakaro. Tik įtampa ne tokia, kokia buvo. Su septyniasdešimčia metų amžiaus ir penkiomis dešimtis darbo stažo reikia nors kiek laiko pasilikti sau, kad pasidžiaugtum tuo gyvenimu, kuris dar liko“, – tvirtino V.Greičiūnas.

V.Greičiūnas džiaugiasi pagaliau skyręs laiko knygos rašymui, rūpinasi ir Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio paminklo statyba.

„Žodis "pensininkas" man nepatinka, aš jaučiuosi išėjęs ilgoms atostogoms. Namuose reikia padirbėti. Reikia priežiūros namo aplinkai, turime dar ir sodą, tad apsileisti negalima“, – tikino žinomas klaipėdietis.

V.Greičiūnas atvirai prisipažino gaunantis kur kas kuklesnę nei I.Laucius pensiją.

„Aš pensininkas jau 7,5 metų, tad senatvės pensiją gaunu jau senokai, bet tikrai perpus mažesnę nei teisėsaugos pareigūnai. "Sodra" dar negrąžino nemenkos sumos už tai, kad pensininkams neleido dirbti. Susikaupė ir man, ir žmonai, tačiau sunkmečiu šiuos grąžinimus nukėlė“, – tikino klaipėdietis.

V.Greičiūnas vienas iš nedaugelio klaipėdiečių, gaunančių valstybinę 1-ojo laipsnio pensiją, kuri siekia 800 litų. Ji skiriama tik ypač Lietuvai nusipelniusiems žmonėms.

„Kiek žinau, per metus 1-ojo laipsnio valstybinė pensija už nuopelnus kuriant ir plėtojant valstybingumą ir šalies ūkį skiriama 15 ar 25 žmonėms. Tai didelis įvertinimas. Tai lyg aukso puodą laimėti“, – teigė V.Greičiūnas.

"Kalbų buvo ir bus"

Rudenį 69-erių sulauksiantis „Klaipėdos naftos“ vadovas Jurgis Aušra tikino, kad nuolatinius gandus apie galimas kandidatūras į savo kėdę jis priima ramiai.

„Realiausias kandidatas vadovauti šiai įmonei – Jurgis Aušra. O kalbų buvo ir bus. Tiesiai šviesiai man niekas nesakė, kad traukčiausi iš pareigų dėl amžiaus. Netiesioginių užuominų taip pat nebuvo. Pabandytų užsiminti – kol galiu dirbti, dirbsiu“, – žvaliai rėžė vadovas.

Aštuntus metus įmonei vadovaujantis J.Aušra sakė neišgyvenantis dėl viešumoje pasirodančios informacijos apie galimus kandidatus į savo vietą. „Klaipėdos naftos“ vadovas nesijaudina ir sako pensininko dalios nesikratantis.

„Kėdės nesilaikiau ir nesilaikysiu. Galiu ir pensininku pabūti. Jei kas pasakytų, kad užleisčiau vietą jaunimui, su malonumu tai padaryčiau“, – atvirai prisipažino J.Aušra.

Kiek gaus pensijos, „Klaipėdos naftos“ vadovas tikina nežinąs.

„Jei neišgyvensiu, medžiosiu. Mano pensija bus mažesnė nei kitų, nes algos vidurkiai nebuvo dideli. Didesnė alga tik einant šias pareigas, o kuomet dirbau meru, vėliau apskrities valdytoju, atlyginimas nebuvo didelis. Greičiau simbolinis“, – kalbėjo J.Aušra.

54-erių darbo stažą turintis vadovas sakė pradėjęs dirbti nuo 15 metų.

„Pradėjau nuo šaltkalvio ir pasiekiau tai, ką pasiekiau“, – tikino J.Aušra.

Dirbs, kol pajėgs

Kita pensinio amžiaus vadovė, du kartus badyta atstatydinti iš pareigų, Klaipėdos tuberkuliozinės ligoninės vyriausioji gydytoja 70-metė Violeta Elena Baravykienė tikino, kad sveikatos įstaigų vadovai esą neturi amžiaus cenzo.

„Nėra nustatyta, iki kokio amžiaus galima dirbti, tik kandidatuoti į aukštesnes pareigas negalima sulaukus 65-erių. Gali dirbti, jei nedarai pražangų“, – kalbėjo V.Baravykienė.

Pasak įstaigos vadovės, net pasitraukusi iš pareigų ji norėtų likti sveikatos įstaigoje.

„Dirbčiau gydytoja. Mūsų juk labai trūksta. Aš turiu aukščiausią kategoriją, o tokių specialistų labai mažai. Tuberkuliozė plinta, mūsų specialistų niekas neruošia, kita vertus, niekas net nenori čia ateiti. Kas norės nepagydomą tuberkuliozę parnešti į namus?“ – pasakojo ligoninės vadovė.

V.Baravykienė prisipažino, kad tokiose pavojingose sąlygose dirbę medikai gaus ne itin didelę pensiją.

„Todėl niekas ir neskuba išeiti – gausime labai mažai. Turėtų susidaryti apie 1200 litų pensijos, 2-ojo laipsnio valstybinės pensijos priklausytų dar 600, tačiau tik tuomet, jei nebedirbsiu valstybiniame darbe. 25 metus atarti infekcinėje ligoninėje, tai gal gali užsidirbti senatvei? Duona nėra pavydėtina. Toks darbo stažas, o tokios darbo sąlygos. Mūsų ateityje ieškos su žiburiu, nes tuberkuliozė žydi ir klesti“, – kalbėjo V.Baravykienė.

Apie 1,5 tūkst. litų pensijos gali tikėtis mokslinį laipsnį turintys mokslo darbuotojai.

Iš scenos – į rūbinę

Klaipėdos muzikinio teatro baleto vadovas Vaclovas Sasnauskas tikino, kad tarybiniais laikais baleto artistai gaudavo nemažą pensiją.

„Tuomet pensija siekė 132 rublius, o tai buvo dideli pinigai. Prie sovietų turėjome didžiausią pensiją, o nepriklausomybės laikotarpiu tapome varganiausi. Išdirbus 20 metų baleto šokėju, galima gauti 500 litų rentą. Būta kalbų ją didinti iki 750 litų, tačiau krizė Vyriausybės planus pakoregavo. Situacija liūdna – buvusios mūsų žvaigždės dirba kur tik pavyksta“, – kalbėjo V.Sasnauskas.

Per 20 metų šokėja buvusi Marina Fokina gauna tik kompensacinę išmoką – 520 litų iki sukaks pensinis amžius.

„Stengiuosi dar dirbti. Teatre esu režisierės padėjėja. 22 metus šokau liaudies operoje ir teatre, dalyvavau saviveikloje“, – atviravo moteris.

Penkiasdešimtmečio sulaukusi M.Fokina prasitarė, kad gaudama tokią išmoką turės 12 metų laukti senatvės pensijos.

„Neįmanoma išgyventi, reikia dirbti, bet neslėpsiu – sveikatos problemos kankina visus šokėjus“, – pasakojo balerina.

Kita garsi uostamiesčio baleto solistė Tatjana Zacharova taip pat scenoje buvo per 20 metų. Pastaruoju metu buvusią baleto šokėją klaipėdiečiai sutinka Muzikinio teatro rūbinėje – moteris dirbdama prisiduria vieną kitą litą. Paduodami paltą baleto solistei kai kurie vyresniosios kartos žmonės pasijunta nejaukiai.

„Ji buvo viena garsesnių Klaipėdos atlikėjų. Gaila, jog visas jos stažas, kol ji šoko Rusijoje, nebuvo įsiskaitytas. Todėl moteriai teko 20 metų čia plušėti, kad priklausytų kompensacinė išmoka. Tikrai labai sunku. Jei dar sumažins pensijas, kažin kaip išgyvensime“, – guodėsi buvusi šokėja M.Fokina.

Moteris pastebėjo, kad šią profesiją besirenkantiems jauniems talentams reikėtų susimąstyti apie senatvę.

„Meno žmonės dirba tik iš idėjos. Algos – ir dabar juokingos. Šokdavome ir savaitgaliais, iki vėlumų repeticijos užsitęsdavo, o gaudavome vos 800 litų. Tiek mokėdavo ir solistams“, – prasitarė moteris.