Per akimirką išaugę atlyginimai, orią senatvę garantuojančios pensijos, šimtai tūkstančių naujų darbo vietų ir į jas grįžtantys emigrantai, mokyklose vaikus saugantys apsaugininkai, nauja asfalto danga kiemuose, galimybė iš darbo išmesti neįtikusį parlamentarą – tokius pažadus rinkėjams žarsto į Seimo nario kėdę nusitaikę klaipėdiečiai.

Paskaičiavo partija

Kone visi kandidatai Klaipėdos vienmandatėse apygardose savo rinkimų programose, kurias nemokamai išspausdino Vyriausioji rinkimų komisija, pažadėjo gelbėjimosi ratą mažą atlyginimą gaunantiems žmonėms.

Politikai rinkėjus bando įtikinti, kad nedelsiant minimalus atlyginimas bus padidintas iki 1 tūkst. litų, o iki kitų metų pabaigos jis išaugs net iki 1,5 tūkst. litų.

„Aišku, iš dalies toks minimalaus atlyginimo šuolis nuo 850 iki 1000 litų yra didelis, tačiau, matyt, partija paskaičiavo, kad verslo jis nesužlugdys. Suprantama, kad visiems negali būti gerai“, – teigė vienas kandidatų Danės apygardoje Aloyzas Každailevičius.

Jis tvirtino, jog sykiu bus mažinami kiti mokesčiai, tad net ir smulkieji verslininkai išgalės darbuotojams mokėti padidintą minimalų atlyginimą.

„Pinigų valstybėje yra, tik sąžinės nėra. Tikrai realu minimalų atlyginimą padidinti iki 1,5 tūkst. litų. Reikia tik pinigus teisingai paskirstyti, neleisti jų Valdovų rūmams“, – dėstė kandidatė Marių apygardoje Birutė Boreikina.

Išprovokuotų bankrotų bumą

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva tvirtino, kad jei pažadai minimalią algą padidinti 150 ar net 650 litų taptų realybe, tai būtų skaudus smūgis šalies ekonomikai, o žmonėms grėstų nedarbas.

„Padidinti minimalų atlyginimą iki 1000 ar 1500 litų yra labai paprasta – reikia tik pakeisti Vyriausybės nutarimą, bet tokio sprendimo pasekmės būtų nekokios. Smulkusis verslas, biudžetinės įstaigos ir savivaldybės jau dabar pajuto pastarojo minimalaus atlyginimo padidinimo 50 litų pasekmes. Pavyzdžiui, parduotuvės rajonuose jau pradėjo vėluoti mokėti atlyginimus, savivaldybės taip pat nežino, kokiomis lėšomis finansuoti išaugusius atlyginimus, padažnėjo įmonių skolos “Sodrai", – teigė ekspertė.

Todėl ji tvirtino, kad jei minimalus atlyginimas būtų padidintas tiek, kiek žada politikai, pasekmės būtų dar skaudesnės. Įmonės būtų priverstos mažinti darbuotojų skaičių, kai kurios bankrutuotų – abiem atvejais išaugtų nedarbas. „Tad pažadas, kad padidinus minimalų atlyginimą turėsime ir mažiausią nedarbą Lietuvoje, yra visiškai nerealus. Gal ir gerai, kad minimalus atlyginimas buvo padidintas iki rinkimų. Matydami pasekmes, žmonės galbūt mažiau tikės pažadais, kad didesnis minimalus atlyginimas reiškia geresnį gyvenimą“, – vylėsi pašnekovė.

Ji patarė politikams geriau galvoti ir kalbėti, kaip jie pagerins verslo sąlygas, kad patys darbdaviai galėtų didinti atlyginimus be jokių valdžios direktyvų.

„Iš fantastikos srities“

Kandidatai parengė pažadų ir žmonėms, kurie uždirba daugiau nei 850 litų. Jie suokia, kad per artimiausius ketverius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pasieks 3,5 tūkst. litų. Tokį pažadą K.Leontjeva pavadino paprastai: „Iš fantastikos srities“.

Ji stebėjosi, jog įvardydami gražius skaičius politikai kažkodėl pamiršo įrašyti, ar tas 3,5 tūkst. litų atlyginimas bus popieriuje, ar į rankas.

Šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis popieriuje yra 2154 litai, o į rankas – 1673 litai. „Darbdaviui darbo vieta su tokiu atlyginimu kainuoja 2823 litus, nes reikia mokėti mokesčius “Sodrai".

„Jei kalbėtume apie visos vidutinį darbo užmokestį uždirbančio žmogaus darbo vietos kainos didėjimą iki 3,5 tūkst. litų, Lietuvoje yra buvęs toks laikotarpis, kai vidutinė alga augo po 15–20 proc. kasmet. Tačiau vilčių tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos augimas pasieks ikikrizinį lygį, yra mažai, ypač turint omenyje situaciją euro zonoje“, – politikus sugrąžinti į realybę bandė ekspertė.

Praskolins valstybę?

Klaipėdos vienmandačių apygardų kandidatai į Seimą yra parengę šūsnį pažadų ir garbaus amžiaus žmonėms. Svarbiausias jų – pensijų didinimas. Vieni dievagojosi, kad pensijas galima pakelti iki 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kiti žada mokėti dar daugiau.

„Kaip tai iš kur pinigai pensijoms? Lietuvoje ekonomika po truputį auga, didėja vartojimas, tad daugiau pinigų patenka ir į valstybės biudžetą“, – tvirtino A.Každailevičius.

Jam prieštaravo K.Leontjeva. „Kad ir kaip būtų liūdna, tokie pažadai yra nerealūs. Pažadų autoriai nenurodo, iš kokių lėšų būtų mokamos padidintos pensijos. Šiandien vidutinė senatvės pensija sudaro 38 proc. vidutinio darbo užmokesčio popieriuje. “Sodros„ skola jau pasiekė 10,5 mlrd. litų ir jokie kandidatai neturi vizijos, nėra pateikę pasiūlymų, iš kokių lėšų ši skola bus grąžinta“, – teigė ekspertė.

Ji nurodė, kad politikų pažadus būtų galima įgyvendinti, tačiau tokios galimybės niekam nepatiktų. Viena jų – pensijas mokėti iš skolintų lėšų, o tai reiškia, kad skolas ir palūkanas dėl padidintų šiandienos pensininkų pensijų mokėtų jų anūkai.

Naikins darbo biržas

Daugelio į Seimą pretenduojančių politikų rinkimų programoje įrašyta patraukliai atrodanti frazė: „Kursime naujas darbo vietas“.

Šiuo klausimu iš peties rėžė Baltijos apygardoje kandidatuojantis Edgaras Valeckas. Jis juodu ant balto užrašė: „Panaikinsiu darbo biržas – jos nepadeda įsidarbinti“. Be to, jis pasiryžęs inicijuoti valstybinę programą, kuri iki 2017 m. sukurs 100 tūkst. naujų darbo vietų.

„Darbo biržą tikrai reikia naikinti, nes joje labai daug mistinių programų, o realios naudos mažai. Geriau tuos pinigus skirti kompensacijoms darbdaviams, kurie įdarbins jaunus, patirties neturinčius žmones. Kasmet Lietuvoje mokslus baigia apie 30 tūkst. jaunuolių. Jei visi jie dėl sukurtos mokesčių lengvatos ir kompensacijų skyrimo tvarkos bus įdarbinti, per ketverius metus ir bus sukurta daugiau nei 100 tūkst. naujų darbo vietų“, – žodžius bėrė E.Valeckas.

Kiti kandidatai nurodė, kad naujas darbo vietas sukurs skirdami valstybės paramą daugiabučių namų renovacijai. Taip esą vienu šūviu bus nušauti du zuikiai – gyventojams mažės sąskaitos už šildymą ir padaugės darbo vietų, nes reikės rankų, kurios renovuotų daugiabučius.

Naujas „arkliukas“

Dar vienas šiųmetės Klaipėdos vienmandačių apygardų kandidatų rinkimų kampanijos „arkliukas“ – pažadas, jog rinkėjams suteiks galimybę atšaukti ar perrinkti netinkamai dirbantį Seimo narį.

Šioje srityje nepralenkiamas kandidatas Danės apygardoje Naglis Puteikis, kuris, paties žodžiais tariant, pasiūlė unikalų sprendimą.

„Kiti kandidatai siūlo rinkėjams neįtikusius Seimo narius atšaukti, tačiau tam, kad tai taptų realybe, reikia keisti Konstituciją. Aš siūlau Seimo narius perrinkti, o tam užtenka tik pakeisti Seimo rinkimų įstatymą“, – teigė N.Puteikis.

Jis rėmėsi kai kuriose šalyse galiojančia praktika. Jei rinkėjams nepatinka, kaip dirba jų atstovas, jie surenka vienu daugiau gyventojų parašų nei jų buvo balsavę už vėliau neįtikusį politiką. Kai surenkama tiek parašų, skelbiami pakartotiniai rinkimai, tačiau juose gali dalyvauti ir tas Seimo narys, kuriuo rinkėjai nori atsikratyti.

Kandidatai – neišprusę?

Pastebėjus, jog perrinkinėti Seimo narius mokesčių mokėtojams būtų brangus malonumas, nes pakartotiniai rinkimai vienmandatėje apygardoje kainuoja daugiau nei pusę milijono litų, N.Puteikis tikino, jog tai yra niekis, palyginti su tuo, kiek kainuoja žmonių nusivylimas seimūnu.

Politologui Laurui Bieliniui kandidatų pažadai suteikti galimybę rinkėjams atšaukti neįtikusį Seimo narį sukėlė pasipiktinimą.

„Tokie pažadai demonstruoja tik kandidatų neišprusimą. Sukurti sistemą, kuri leistų bet kada atšaukti Seimo narį, reiškia sukurti sistemą, kad kiekvieną dieną iš parlamento bus atšauktas koks nors politikas, nes visada atsiras žmonių, kurie yra kuo nors nepatenkinti. Be to, atsiras grupuotės, kurios pūs žmonėms miglą į akis. Turėsime ne Seimą, o nuolatinį chaosą“, – griežtą nuomonę reiškė L.Bielinis.

Jo nuomone, pažadai mažinti Seimo narių skaičių taip pat yra laužti iš piršto. „Problema yra ne politikų skaičiuje, o jų galvose, darbo kokybėje. Kiekvienas rinkėjas turi galvoti ne kiek politikų yra Seime, o apie tai, kad jie turi būti protingi, atsakingi, rimti, profesionalūs. Ne tie, kurie moka tik rėkauti, kaltinti ir gąsdinti. Jei tokius išsirinksime, tai ir turėsime rėkiantį, bet nieko nesprendžiantį Seimą. Reikia rinkti ne skaičių, ne emocijas, o patyrusius, politikoje ar profesinėje srityje gerai pasirodžiusius kandidatus“, – patarė politologas.

Prašys pinigų iš verslininkų

Nors daugelio kandidatų rinkimų programos yra labai panašios, kai kurie jų pateikė ir gana originalių pažadų.

B.Boreikina rinkėjams pasižadėjo siekti, kad kiekviena mokykla būtų apšviesta, jos teritorija aptverta, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Užsiminus, jog įgyvendinti tokį jos sumanymą kainuotų daugybę milijonų litų, politikė tvirtino, jog pirmiausia užtektų tik vaizdo kamerų ir kiekvienoje mokykloje budinčio apsaugos darbuotojo. „Taip sukurtume ir naujų darbo vietų“, – teigė B.Boreikina ir lyg pamiršo, jog atlyginimus apsaugininkams reikėtų mokėti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Baltijos apygardoje į Seimą prasibrauti ketinantis Andrius Burba sieks užtikrinti, kad Klaipėdoje po ketverių metų neliktų netvarkingų kiemų, duobėtų aikštelių, nesutvarkytų šaligatvių, apleistų parkų. Pažadas gražus, tačiau tokie darbai yra savivaldybės, o ne Seimo funkcija.

„Įkalbėsiu verslininkus prisidėti prie miesto gražinimo. Jau esu bendravęs su Klaipėdoje veikiančių bendrovių vadovais ir jie tikrai geranoriškai nusiteikę prisidėti prie miesto aplinkos tvarkymo. Be to, tai tikrai nėra dideli pinigai. Užlopyti vieno kvadratinio metro ploto duobę kainuoja apie 70 litų“, – aiškino A.Burba.

Jis teigė, jog ir miesto tarybos politikams rodys kryptį, kaip formuoti, bet neįsakmiai.

Uždraus dirbti

Danės apygardoje į Seimą kandidatuojantis Audrius Vaišvila, jei pelnys rinkėjų pasitikėjimą, sieks riboti didžiųjų prekybos centrų darbo laiką ir taip esą padėti smulkiajam verslui. Jo nuomone, prekybos centrai darbo dienomis galėtų dirbti iki 20 val., šeštadieniais – iki 15 val., o sekmadieniais išvis neatverti durų.

„Taip bent dalis milijardų, kurie atitenka didžiųjų prekybos centrų valdytojams, nubyrės smulkiesiems verslininkams“, – įsitikinęs A.Vaišvila.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė K.Leontjeva tik apgailestavo, jog politikams vis dar kyla minčių kištis į privatų verslą.

„Seimas jau dabar kišasi į privatų verslą ir visaip riboja jo veiklą, todėl tolesnis kišimasis nebūtų jokia naujiena. Tačiau jau kaip ir esamas įsikišimas, tai turėtų neabejotinai neigiamą poveikį. Jeigu politikai nori padėti smulkiajam verslui, jie turi pradėti nuo tos mokestinės naštos, kurią patys sukūrė. Kalbant apie prekybos centrų darbo laiko ribojimą, jis yra ydingas, nes gyventojai turėtų patys rinktis, kur ir kada jiems patogiau apsipirkinėti, o ne darytų tai pagal valdžios užgaidas ir nurodymus“, – teigė K.Leontjeva.