Rudeninis lapų krytis karšto darbo žada ne tik kiemsargiams. Viešąja tvarka besirūpinantys specialistai pripažino, kad artimiausiu metu rengiasi akyliau stebėti, kaip klaipėdiečiai paiso žaliųjų atliekų tvarkymo taisyklių.

Gresia solidi bauda

Kitaip tariant, bus kontroliuojama, ar surinkti nukritę medžių lapai nepatenka į mišrių šiukšlių konteinerius.

"Kol kas dirbame pagal planą, tačiau jau pradėsime stebėti, kokia mieste situacija dėl rudeninių lapų. Kai bus pats jų kritimo pikas, planuojame rengti specializuotus reidus", – aiškino uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Edvardas Šutinas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nesilaikantiesiems viešosios tvarkos taisyklių gresia sankcijos – nuo įspėjimo iki 2 tūkst. litų baudos.

Tačiau, anot E.Šutino, pastarųjų metų tendencijos byloja, kad tiek gyventojai, tiek įmonių teritorijų, viešųjų erdvių tvarkytojai tampa sąmoningesni.

"Praėjusiais metais taip pat stebėjome, kad žmonės stengiasi laikytis taisyklių, atsakingai tvarkosi. Žinoma, pažeidėjų vis tiek pasitaiko, tad kontrolė būtina", – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Svarbiausi reikalavimai

Uostamiesčio savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip turi būti atsikratoma lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis.

Nugenėtos medžių, krūmų šakos turi būti susmulkintos ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis. Sugrėbtų lapų nevalia deginti, juos privaloma sudėti į maišus, pageidautina, žalios spalvos, ir palikti prie konteinerių.

Žaliosios atliekos mieste surenkamos specialiu transportu apvažiavimo būdu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal iš anksto skelbiamą grafiką, kurį galima rasti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) internetiniame puslapyje.

KRATC Ekologinės infrastruktūros Administravimo skyriaus viršininkės Ramunės Šličienės teigimu, savo teritorijas prižiūrinčios įmonės, organizacijos žaliosiomis atliekomis iš esmės atsikrato tvarkingai, turi tam skirtą įrangą, specialistus, yra sudariusios sutartis su atliekų tvarkytojais, be to, nuolat griežtai kontroliuojamos.

Kiek daugiau nesklandumų, kaip pripažino pašnekovė, kyla individualiame sektoriuje.

Klaipėdoje yra apie 4 tūkst. individualių ir sodų bendrijų namų, kurių gyventojams neišvengiamai tenka susidurti su žaliųjų atliekų tvarkymu.

Naudingiausia – kompostuoti

"Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dar 2009-aisiais pradėjo eksperimentą – pirmasis Lietuvoje savo administruojamose teritorijose išdalijo buitinius kompostavimo konteinerius. Šiuo metu jų klaipėdiečiams išdalyta apie 2 tūkst. Žmonės, kompostuojantys žaliąsias atliekas, ne tik elgiasi ekologiškai, bet ir patys pasigamina biologiškas derlingas trąšas. Tačiau tie, kurie neturi tokių konteinerių, gali naudotis kitomis galimybėmis", – kalbėjo įmonės atstovė.

Jau minėtoji – palikti žaliąsias atliekas šalia komunalinių šiukšlių konteinerių, taip pat atvežti jas į specialiai tam skirtą aikštelę Glaudėnuose šalia senojo Kalotės sąvartyno.
"Vis dėlto tenka konstatuoti, jog kol kas šis reiškinys nėra masinis", – pripažino pašnekovė.

Esant dideliam žaliųjų atliekų kiekiui, galima užsisakyti specialų konteinerį – ši paslauga taip pat nemokama, tik dėl jos reikia iš anksto kreiptis į KRATC.

Įmonės atstovė pasakojo, kad į Glaudėnų aikštelę patekusios žaliosios atliekos yra susmulkinamos, pūdomos, iš jų išgaunant vertingą kompostą.

"Pavyzdžiui, šalyje populiari praktika, kai toks kompostas mainais dalijamas gyventojams, kurie atveža žaliąsias atliekas. Kadangi ši aikštelė pradėjo veikti tik vasarą ir paruošto komposto dar nėra, kol kas neaišku, kaip jį būtų galima panaudoti – galbūt kompostas taip pat bus dalijamas, o gal pardavinėjamas", – kalbėjo R.Šličienė.

Ne vien metano problema

Anot pašnekovės, žaliosios atliekos sudaro daugiau nei pusę gyventojų išmetamų šiukšlių, tad jų utilizavimo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse.
Nors labiausiai akcentuojama, kad dėl sąvartynuose pūvančių žaliųjų atliekų išsiskiria metano dujos, KRATC atstovė atkreipė dėmesį, jog tai ne vienintelė opi problema.
Pirmiausia biologiškai skaidžios atliekos, sumestos į komunalinių atliekų konteinerius, užteršia įvairias pakuotės atliekas, nuo jų permirksta popierius.

"Net jei sąvartyne būtų galima šias iš konteinerių patekusias pakuotes išrūšiuoti, jos neretai nebetinka perdirbti kaip antrinė žaliava", – pripažino R.Šličienė.

Dar viena blogybė – pūdamos biologiškai skaidžios atliekos išskiria rūgščių turinčius skysčius.

"Tokie skysčiai graužia visas kitas medžiagas ir iš sąvartyno "surenka" visą Mendelejevo lentelę, – vaizdžiai kalbėjo KRATC specialistė. – Kuo daugiau biologiškai skaidžių medžiagų patenka į sąvartyną, tuo daugiau tokių nuotekų susiformuoja, tad tenka pasitelkti brangias nuotekų valymo technologijas. O tai nenaudinga ne tik ekologine, bet ir ekonomine prasme. Be to, biologiškai skaidžios atliekos pūdamos skleidžia nemalonius kvapus. Todėl jei kiemuose stovintys konteineriai dvokia, vadinasi, į juos metamos biologiškai skaidžios ar virtuvės atliekos. Jas reikėtų arba išrūšiuoti atskirai, arba hermetiškai supakuoti į sandarius, skysčių nepraleidžiančius maišelius."