Kanapės, suvilgytos heroine. Kad svaigintų iki vėmimo. Tokius kvaišalus buvo pratinami vartoti vienos uostamiesčio mokyklos mažamečiai. Vaikai atsidūrė ligoninėje, o narkotikų pardavėjai – teisiamųjų suole.

Vietoj maisto – kanapės

Klaipėdos teismas netrukus imsis išskirtinės kvaišalų platinimo bylos: trys vaikinai pratino mažamečius vartoti kanapes, o paskui tuos nelaimėlius dar ėmė ir reketuoti.

Pasakojimai apie narkomanus daugeliui sukelia pasidygėjimo jausmą, kurį dažniausiai lydi frazės, kad tai – degradavusiųjų reikalas.

Tikriausiai panašiai galvojo ir vienos Klaipėdos mokyklos trylikamečio aštuntoko mama.

Moteris ne iš karto įtarė, kad jos sūnus kasdien maistui skirtus pinigus išleidžia kanapių suktinėms.

Tačiau kartą, kai paauglys pasijuto itin blogai, ji nusprendė verčiau žinoti karčią tiesą, nei kankintis spėliojant.

Negaluojantį, keistai atrodantį paauglį mama nuvežė patikrinti į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Pedagogai išsigando gėdos

Rezultatas buvo labiau nei stulbinantis – trylikamečio organizme aptikta ne tik morfino, bet ir opioidų.

Tai reiškia, kad vaikas buvo rūkęs žole vadinamų kanapių ir vartojęs heroino.

Sužinojusi, kad narkotikų vaikas gauna mokykloje, mama nusprendė apie tai informuoti pedagogus.

Tačiau mokyklos vadovai sureagavo keistai – jie primygtinai pasiūlė kuo greičiau sūnų perkelti į kitą mokyklą, kad šeimos negarbė nesugadintų mokyklos prestižo.

Netrukus toje pačioje mokykloje dar vienam trylikamečiui per pamokas tapo bloga.

Ligoninėje paaiškėjo, kad ir šis vaikas buvo rūkęs "žolės", o narkotikų testo skalėje išryškėjo ir juostelė, patvirtinanti opioidų buvimą aštuntoko organizme.

Abiejų berniukų mamos vėliau pareigūnams pasakojo, jog sūnūs buvo reketuojami.

Pietums duodamų pinigų būdavo maža, tad tekdavo skolintis iš kvaišalus tiekiančio bendramokslio.

Skola augo kasdien, nes palūkanos kilo lyg ant mielių. Abu berniukai jau buvo netekę savo mobiliojo ryšio telefonų.

Per pertrauką – svaigintis

Žinia, kad antras vaikas toje pačioje mokykloje apsinuodijo panašiu būdu, tapo rimtu signalu policijos padalinio, kovojančio prieš narkotikų platintojus, pareigūnams.

Netruko paaiškėti, jog grupė mokyklos mokinių kiekvieną rytą prieš pamokas susirinkdavo parūkyti kvaišalų.

Per pamokas jie susirašinėdavo trumposiomis žinutėmis, o pagrindinė jų pokalbių tema – kurią pertrauką ir kur jie susibėgs papešti dūmą.

Per pertraukas jie rinkdavosi ne kur nors už mokyklos kampo, kur cigaretes rūkydavo kiti mokiniai.

Šie vaikai ieškodavo atokesnių vietų, kur galėjo atsisėsti, pakrizenti, nesukeldami aplinkinių susidomėjimo.

Mokytojai pastebėjo, kad trylikamečiai nekantraudavo, laukdami pamokų pabaigos, lyg kur vėluotų.

Tiekėjai dingo kaip į vandenį

Kvaišalų paaugliai įsigydavo iš bendramokslių. Šie – iš vyresnių paauglių, o vienas jų kanapes įsigydavo iš suaugusiojo.

Jauniausiam "žolės" rūkytojui buvo 11 metų. Kai pareigūnai pasikvietė šį berniuką pasikalbėti, nustėro – vaikas atrodė lyg antrokas: smulkus, mažo ūgio, pavėluoto vystymosi. Tačiau įžūlumu lenkė kur kas vyresnius moksleivius.

Pareigūnus stebino tokia netipiškai didelė vaikų priklausomybė nuo morfinų.

Paaiškėjo, kad kanapių dalys ir hašišas, kuriuos vartojo paaugliai, tiekėjų tyčia būdavo sumirkomi heroine, todėl vaikai vemdavo, o priklausomybė išsivystė itin greitai.

Tie narkotikų pardavėjai, kuriuos pavyko susekti, netrukus stos prieš teismą.

Tačiau visos grandinės iki pat stambiausio narkotikų tiekėjo pareigūnams susekti nepavyko.

Sužinoję, kad jauniausi platintojai demaskuoti, tiekėjai dingo. Neabejojama, kad jie ir toliau ieško naujų aukų ir iš jų pelnosi.

Pradeda nuo "žolės"

Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnas Ramūnas Strazdauskas tikino žinantis, kad visose miesto mokyklose yra mokinių, rūkančių kanapes.

Pasak jo, klaidinga būtų manyti, jog į mokymo įstaigą ateina koks nors svetimas suaugęs narkotikų pardavėjas ir siūlo vaikams kvaišalus.

Iš tiesų dažniausiai tai daro patys "žolės" rūkytojai.

Tarp vaikų plinta įsitikinimas, kad kanapės nepavojingos sveikatai, o kai kuriais atvejais net naudojamos sunkioms ligoms gydyti, jos nesukelia priklausomybės ir yra kur kas mažesnis blogis nei parduotuvėse parduodamas alkoholis.

Klaipėdos ONTB viršininkas Valdas Narutavičius pasakojo pats bendravęs su vienu kanapių rūkytoju, kuris buvo įsitraukęs ir į šių kvaišalų prekybą.

"Tai tikrai nekvailas vaikinas, jokiu būdu nepanašus į nusmurgusį narkomaną. Jis pasakojo pabandęs rūkyti "žolę" dėl pramogos. Pradžioje – kartą per mėnesį. Paskui – savaitgaliais. Vaikinas džiaugėsi, jog skirtingai, nei išgėrus alkoholio, parūkęs jis galėdavo sportuoti, o maistas atrodydavo kur kas skanesnis nei įprastai. Pamenu, jis minėjo, kad net paprastą batoną valgydavo kaip tortą, – apie pokalbį su "žolės" rūkytoju pasakojo V.Narutavičius. – Pagaliau vaikinas pradėjo rūkyti "žolę" kasdien, ir pajuto, jog kaskart jam reikia vis didesnio kiekio kanapių. Vaikinas pats pripažino, kad kalbos apie "žolės" nekenksmingumą tėra dirbtinis mitas."

Policininkų ir medikų praktika byloja, jog dauguma užkietėjusių narkomanų pradėjo svaigintis nuo kanapių, o didžiausią įtaką jiems padarė draugai bei pasaulinio garso šou verslo žvaigždžių pavyzdys.

Žvelgė mirčiai į akis

48 metų klaipėdietis Arūnas penkerius metus nebevartoja jokių kvaišalų.

Prieš tai jis buvo palūžęs po panašaus apsivalymo laiko. Juodžiausiais panirimo į narkotikų liūną laikais šis vyras yra žvelgęs mirčiai į akis, praradęs dvi šeimas, artimųjų, draugų, pažįstamų pasitikėjimą.

"Viskas prasidėjo, kai būdamas 17 metų, kaip ir daugelis tais laikais, domėjausi hipiais. Su draugais keisdavomės plokštelėmis, žavėjomės žvaigždžių gyvenimo būdu. Iš užsienio atsklisdavo žinios, kad mūsų dievinami dainininkai vartojo narkotikus. Pamenu, kai pirmą kartą paragavau arbatos iš maltų aguonų galvučių. Pirmus kartus vėmiau, bet buvo gėda dėl to prieš draugus, todėl jiems nieko nesakiau, vaidinau kietą. Vėliau, tarnaudamas kariuomenėje, pabandžiau rūkyti kanapes. Patiko, nes nebuvo pagirių, o nutraukęs nepajutau abstinencijos. Po kanapių parūpo, kokius pojūčius sukelia kiti narkotikai", – atviravo Arūnas.

Vyras neslėpė, kad stipresnių narkotikų pabandė, kai užgriuvo nesėkmės. Kartą prislėgtą rūpesčių jį sutiko paauglystės laikų draugas ir pasiūlė užsimiršti. Arūnas neslėpė bandęs, ko gero, visų įmanomų svaiginimosi būdų.

Ant stalo paliko švirkštą

"Buvau pačiame dugne. Dėl nuolatinio badymosi išsivystė sepsis, nebegalėdavau užlipti laiptais, nebenorėjau gyventi. Pats gaminau ir pardavinėjau aguonų ekstraktą. Blogiausiai buvo – neviltis, kad niekada nepakilsiu. Supratimas, jog esu priklausomas, atsirado jau po pirmųjų svaiginimosi metų. Pradžioje buvo baisu tai pripažinti net sau pačiam. Vis dėlto išsikapsčiau, padėjo reabilitacijos centras. Mokiausi ir tapau socialiniu darbuotoju. Vėl vedžiau, susilaukėme vaikelio. Atrodė, kad viskas bus gerai, bet nepritekliai gulė nepakeliama našta. Vieną dieną narkomanas, su kuriuo turėjau bendrauti, pamatė, koks esu nusiminęs. Išeidamas jis ant mano stalo paliko švirkštą su narkotikais. Maniau, kad nuo vieno karto nieko neatsitiks. Ir vėl nugrimzdau į juodumą, ir vėl gydžiausi. Iki šiol išlikti švariam man kainuoja nemenkų pastangų", – nelinksmą savo gyvenimą pasakojo pusamžis vyras.

Arūnas tikino savo ir daugybės pažįstamų pavyzdžiu galįs teigti, kad paaugliai klysta manydami, jog "žolės" rūkymas tėra nekaltas žaidimas.

Dešimt metų ONTB dirbusi Aušra Pietarytė ragina paauglių tėvus nebijoti kreiptis į pareigūnus patarimo, išsakyti savo abejones.

Įstatymas atleidžia nuo atsakomybės tuos, kas laisva valia kreipėsi į policiją ar gydymo įstaigą dėl narkotikų vartojimo.

A.Pietarytė tikino, kad pareigūnai pasiryžę ir toliau konsultuoti mokytojus, tėvus bei moksleivius apie plintančius kvaišalus bei jų žalą.

Komentaras

Aušra Pietarytė

Kanapes rūkantys vaikai mokykloje paprastai elgiasi įžūliai, jie dažnai pratrūksta juoku, tampa agresyvūs. "Žolės" parūkiusių vaikų akių baltymai parausta, vyzdžiai išsiplečia arba priešingai – susitraukia. Žinodami, kad gali būti įtarti dėl paraudusių akių, jie vartoja akių lašus, kurie pašalina raudonį. Parūkęs vaikas gali būti išblyškęs, o kai kuriais atvejais ant veido išryškėja rausvos dėmės, padažnėja pulsas, sutrinka koordinacija, eisena tampa nestabili, norisi saldumynų, padidėja kraujospūdis, pykina, galimas ir vėmimas. Toks vaikas gali būti apimtas euforijos, sutrinka laiko suvokimas, išryškėja pykčio ir depresijos požymiai, psichozė, baimė, įtarumas, atminties sutrikimai, orientacijos praradimas, nerimas. Norėdami išsklaidyti pasklidusį kanapių kvapą, namuose jie degina kvapiąsias žvakes ar smilkalus. Tėvams verta atkreipti dėmesį, ar tarp vaiko daiktų neatsiranda plastiko buteliukų, folijos gabaliukų, susuktų kartono kvadratėlių, polietileno maišelių su žalios medžiagos arba miltelių pėdsakais, iš šratinukų korpuso pagamintų vamzdelių, kurie gali būti naudojami kaip pypkutės. Neretai "žolės" rūkytojai tabako parduotuvėse įsigyja aparatėlius cigaretėms sukti ar lapelius tokioms suktinėms. Dar vienas požymis, kuris turėtų atkreipti tėvų dėmesį, – neretai pabandę rūkyti "žolės" vaikai namuose vazonėlyje augina kanapes. Jie tikina, kad tai neturintis svaiginamojo poveikio augalas, aiškina norintys turėti savo augalą. Nuo stimuliatorių, kuriems priskiriamas amfetaminas, kokainas, ekstazis, vaikas gali pratrūkti greitakalbe, nenustygti vietoje, jausti burnos džiūvimą, todėl daug geria skysčių ir dažnai laižo lūpas. Jam būdingas greitas, neritmiškas pulsas, išsiplėtę vyzdžiai, pakilusi kūno temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, viduriavimas, veido ar kaklo raumenų tikas, susierzinimas, nenuosekli minčių eiga, nervingumas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas ar net haliucinacijos. Vartojantieji antidepresantus, kuriems priskiriamas heroinas ar raminamieji vaistai, kalba sulėtintai, jų balso tembras tampa žemesnis, judesiai sulėtėja, o ir patys vartotojai tampa apsnūdę.